Dar vienas tarpukario modernizmo pastatas sulauks tinkamo įvertinimo. Planuojama, kad kitąmet į kultūros vertybių registrą pagaliau bus įrašyti „Neo Lithuania“ rūmai ant Parodos kalno. Tokio sprendimo buvo laukiama ilgiau nei dešimtmetį.

Po daugiau nei dešimties metų trypčiojimo vietoje pagaliau bus padaryta tai, ką ekspertai seniai rekomendavo – į kultūros vertybių registrą kitąmet planuojama įtraukti ant Parodos kalno stūksančius tarpukario „Neo Lithuania“ studentų korporacijai priklausiusius rūmus, kuriuose šiuo metu veikia vienas iš keturių Kipro Petrausko scenos menų mokyklos padalinių.

Pastate veiklą vykdo 15 kolektyvų, nuolat vyksta įvairūs užsiėmimai, renginiai. Pastatas priklauso miesto savivaldybei. Sovietmečiu šiame ištaigingame garsaus tarpukario architektūro Edmundo Alfonso Fryko projektuotame pastate veikė vadinamieji Pionierių rūmai.

Tačiau pastatui reikalingas atnaujinimas bei pritaikymas šių dienų poreikiams. Ruošiantis rekonstrukcijai, susirūpinta, kad būtų išsaugotos vertingosios pastato savybės, tačiau jos iki šiol – nenustatytos.

Taps regioninės reikšmės

„Sunku suprasti, kodėl šis reprezentacinis, neabejotinai vertingas tarpukario pastatas iki šiol nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą“, – sakė ne primus metus šio pastato išsaugojimu besirūpinanti Kauno miesto tarybos narė Audronė Jankuvienė.

Jos pastangų dėka po daugiau nei dešimties metų pagaliau bus padaryta tai, kas ekspertų buvo rekomenduojama dar 2013 m. Kad „Neo Lithuania“ korporacijos rūmai Parodos g. 26 yra Žaliakalnio kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, paveldosaugininkai nurodė dar 2007 metais. O 2013 m. šią miesto istorinę dalį paskelbus savivaldybės saugoma, rekomenduota rūmus įrašyti ir į kultūros vertybių registrą.

Tačiau sprendimą rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos įtraukti rūmus į saugomų sąrašą Kauno miesto Nekilnojamojo turto kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė vos prieš mėnesį. Taryba nusprendė, kad modernizmo architektūros rūmai vertintini ne kaip vietinio, o kaip aukštesnio – regioninio reikšmingumo lygmens objektas.

Jei tai bus padaryta, rūmų tvarkybos, kapitalinio remonto ir bet kokių kitų darbų priežiūrą vykdys ne miesto paveldosaugininkai, o Kultūros paveldo departamentas.

„Manome, kad šitas pastatas tikrai turi didesnę, nei vietinę reikšmę, todėl siūlome, kad jis būtų pripažintas regioninio reikšmingumo pastatu, o jo vertinimu užsiimtų Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius. Žadama šio pastato vertinimą įtraukti į kitų metų planą, tačiau kol kas patvirtinimo dėl to nesame gavę“, – sakė tarybos pirmininko pavaduotojas Rimgaudas Miliūkštis.

Kodėl delsė taip ilgai?

Kyla klausimas, kodėl buvo delsiama tai padaryti ilgiau nei dešimtmetį, kodėl iki šiol nenustatytos pastato vertingosios savybės. „Visų pirma tai rodo resursų trūkumą – trūksta darbuotojų, kurie nuodugniai užsiimtų pastatų revizija ir įtraukimu į saugotinų pastatų sąrašus. Akimi matome, kad pastatas vertingas, tačiau resursų, galinčių tai įvertinti – trūksta“, – komentavo architektė Jolita Kančienė.

Taip pat paaiškėjo, kad galimai rūmai netraukti į saugotinų sąrašą, nes iki šiol savivaldybės paveldosaugos skyrius laikėsi pozicijos, jog „Neo Lithuania“ rūmams pakanka jau dabar taikomos apsaugos – jie yra Kauno Žaliakalnio kultūros paveldo vietovėje.

„Visgi faktai rodo, kad paveldosauginė apsauga tokių teritorijų pastatams nėra pakankama ir iki galo neapsaugo joje esančių paveldo objektų nuo sunaikinimo ir kitos daromos žalos – taip jau nutiko su Art Deco vila Perkūno al. 11, kuri sunaikinta neatpažįstamai“, – priminė A. Jankuvienė.

KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus informavo, kad planuojama šį pastatą įtraukti į 2024 m. darbotvarkę.

Rūmai priklausė studentams

Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai Kaune pagal E. Fryko projektą pradėti statyti 1923 m., kuomet įvyko pamatų akmens šventinimas, o baigtos statybos 1928 m. Rūmuose veikė administracinės patalpos, vyko daug reprezentacinių renginių, posėdžiavo miesto taryba. Taip pat tarpukariu čia buvo įkurti studentų bendrabučio kambariai, kas buvo labai reikšminga pagalba iš kitų Lietuvos miestų į Kauną atvykusiems jaunuoliams, nes tuo metu Kaune kambario nuoma buvo labai brangi.

Tautinė lietuvių studentų organizacija „Neo-Lithuania“ veikė 1922–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete. Organizacijos veikla nuo 1955 m. tęsiama išeivijoje, o 1990 m. vėl atkuriama Lietuvoje. Šiuo metu organizacija vienija daugiau kaip 150 narių.

Publikuota laikraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio priede Kaunui „Laikinoji sostinė“ ir portale Lrytas.lt

Kas trukdo tinkamai pasirūpinti paveldu Kaune?

Jums taip pat gali patikti

Parduotuvėje Žaliakalnyje dirbanti moteris griauna stereotipinį požiūrį į valytojos darbą

Pradžioje suremontavo, tada – uždarė ir parduos?

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“

Žaliakalniečiai ieškos dialogo su miesto valdžia