Redaktorės žodis
Aš iš tiesų gyvenu Kaune. Čia gimiau, užaugau. Mylimame Žaliakalnyje. Ir kai kažkas vis dar pajuokauja kauniečio satyriko Jurgio Gimberio žodžiais „Ir Kaune galima gyventi“, tik nusišypsau. Šioje frazėje tiek daug visko telpa.
Apie visą tai ir rašysiu šiame savo tinklaraštyje. Apie gyvenimą Kaune. Savo ir kitų. Savų ir svetimų. Gerai pažįstamų ir niekuomet iki šiol nesutiktų.
Kai žiniasklaida ir žurnalistai vis labiau užsidaro virtualioje erdvėje, aš, atvirkščiai, visuomet teikiau ir teiksiu prioritetą gyvam susitikimui. Toks bendravimas užima daugiau laiko, bet tik gyvi pokalbiai, gyvas – ne iš spaudos pranešimų ar įrašų socialiniuose tinkluose – gyvenimo fiksavimas yra autentiškas ir tikras. Tokį gyvenimą labiausiai vertinu ir myliu.
Pastebiu, kad milžiniškame naujienų sraute žurnalistų parengtas medžiagas apie Kauną tampa vis sunkiau rasti ir pastebėti, jos prapuola bendrame informacijos vandenyne, pasimeta tarp gausybės spaudos pranešimų ir kitų užsakytų žinučių. Visgi, esu įsitikinusi, kad žmogui labai reikia informacijos apie vietą, kurioje jis gyvena – jo aplinką, žmones, jų istorijas. Gyvenamoji aplinka neabejotinai yra mūsų tapatybės dalis, o persikėlimas į virtualias erdves – vienas didžiausių šių dienų iššūkių, skatinančių tokius reiškinius, kaip dezinformacija, visuomenės poliarizacija, grėsmė žmogaus teisėms, net valstybių demokratinėms vertybėms.
Sumanymas kurti savo interneto puslapį brendo taip seniai, kad net nebeprisimenu, kada pirmą kartą apie tai pagalvojau. Gal kai pirmą kartą uždėjau grotažymę #gyvenuKaune ant vieno iš daugybės savo įrašų socialiniuose tinkluose? Šiandien savo jau oficialų tinklaraštį pradedu nuo to, ką nuolat darau pastaruosius septynerius metus – rašau apie įvairias Kauno aktualijas, problemas, rengiu interviu su įdomiais žmonėmis apie tai, kas jiems rūpi ir labiausiai skauda Kaune.
Dauguma mano, kaip laisvai samdomos žurnalistės, parengtų medžiagų publikuojamos laikraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio priede Kaunui „Laikinoji sostinė“, kurį kartu su laikraščiu galima įsigyti spaudos pardavimo vietose Kaune. Dalis mano straipsnių perpublikuojami portale Lrytas.lt ir portale „Kas vyksta Kaune“, kuriame 2016–2021 metais dirbau žurnaliste ir vyriausiąja redaktore.
Tikiuosi, kad jau artimiausiu metu „Gyvenu Kaune“ platformoje atsiras ir naujų mano nepriklausomai parengtų temų, miesto bendruomenių aktualijų, susitikimų su įdomiais žmonėmis. Neabejoju, kad su laiku gali plėstis ir turinio kūrėjų ratas, juk įdomiai rašančių, fotografuojančių ir kitaip fiksuojančių Kauną – ne vienas.
Skeptikai pasakys, kad šiais technologijų laikais rašyti apie Kauną galima būtų paprašyti ir dirbtinio intelekto (DI). Bet ar tikrai toks turinys būtų patikimas? Viena iš žurnalistų darbo sudedamųjų dalių yra tikrinti faktus, atskleisti manipuliacijas, melą, o šioje vietoje DI kol kas tikrai prastas pagalbininkas. Taip pat žurnalistui privalu laikytis teisės aktų: žurnalistų etikos kodekso bei Visuomenės informavimo įstatymo. Kitaip tariant, žurnalisto atsakomybė yra ženkliai didesnė nei eilinio turinio kūrėjo (jau nekalbu apie DI). Tačiau tik toks turinys gali vadintis žurnalistika, kurios pagrindu ir yra/ bus kuriamas „Gyvenu Kaune“.
Jei domintų prisijungti prie mūsų bendruomenės, parašykite man asmeniškai el. p. brigita.sabaliauskaite@gmail.com, o visus, neabejingus šiai bendrakūrystės idėjai, kviečiu tapti viešos FB grupės #gyvenuKaune nariu bei pamėgti mūsų FB puslapį.
O dar geriau – susitikime gyvai!
Nuoširdžiai Jūsų –
žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė
„Gyvenu Kaune“ redaktorė ir įkūrėja