Žaliakalnis yra arčiausiai miesto centro įsikūręs Kauno rajonas, kurio pagrindą sudaro individualių gyvenamųjų namų kvartalai. Per pastaruosius metus šio rajono veidas stipriai keičiasi, su kokiomis problemomis susiduria žaliakalniečiai?

Vis dažniau miesto gyventojai girdi apie naujas statybas Žaliakalnyje – dygsta nauji verslo centrai, medicinos įstaigos, daugiabučiai namai. Neretai nauji, daugiaaukščiai pastatai kyla vietoje senų, nugriautų kelių aukštų medinukų.

Žaliakalnio veidas pamažu keičiasi, modernėja – mažėja vietų, primenančių nedidelės kaimo gyvenvietės vaizdą. Atnaujinama ir miesto infrastruktūra, Žaliakalnyje daugėja apmokesdintų parkavimo vietų.

– Kaip į šiuos pokyčius žvelgia patys žaliakalniečiai? – paklausėme Bendruomenių centro „Žaliakalnis“ pirmininkės Akvilės Petkevičienės.

– Žaliakalnis yra unikalus rajonas, nors gyvename beveik miesto centre, bet jaučiamės tarsi gyventume kaime. Deja, situacija keičiasi dėl šalutinėse gatvelės didėjančio transporto srauto, kuris piko valandomis bando aplenkti Savanorių prospektą. Taip pat nemaloniai nuteikia ir tai, kad darbo valandomis mūsų gatvelės tampa parkingo vieta. Stebina ir kai kurios statybos, kai sklype vietoje vieno nedidelio namelio iškyla kotedžų kompleksas arba dar blogiau – daugiaaukštis gyvenamasis pastatas, kuris gerokai sudarko tos vietos aurą.

– Ar jūsų organizacija siekia daryti kažkokią įtaką Žaliakalnyje vykstantiems pokyčiams?

– Mūsų neseniai įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos bendruomenė nėra didelė, daugiausiai apsiribojame įvairiomis kultūrinėmis veiklomis, kurios išsivystė „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos rėmuose. Prieš trejus metus veikėme po viešosios įstaigos „Pelėdų kava“ vėliava, pernai nusprendėme pradėti savarankišką veiklą. Kol kas dar tik mokomės vaikščioti ir kalbėti, tad neskubame reikštis.

– Kurti bendruomeninę organizaciją Kaune gana drąsus žingsnis, tikriausiai esate ne kartą girdėję, kad Kauno bendruomenių balsas miesto valdžiai visai nerūpi?

– Kol kas nesame susidūrę su situacija, apie kurią kalbate. Neseniai kartu su centro bendruomene organizavome Užgavėnių šventę, kreipėmės į savivaldybę, gavome reikalingus leidimus. Mūsų nusiteikimas yra pozityvus, siekiame bendradarbiauti su visais, kurie to norės, manau, kad tas pats galioja ir požiūriui į miesto valdžią. Esame nusiteikę dialogui – ne konfrontacijai.

– Ar tai reiškia, kad pritariate viskam, kas šiuo metu vyksta Žaliakalnyje, pavyzdžiui, miesto valdžios sprendimams leisti Ąžuolyno parke, adresu Sporto g. 3 statyti paslaugų paskirties pastatą su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis?

– Bendradarbiaujame su asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“, kuri organizuoja visuomenės pasipriešinimą dėl šių statybų, yra įsitraukusi į teisinius procesus. Kol kas neturime jokių galimybių prie šios jų kovos prisidėti rimčiau, tačiau palaikome jų poziciją dėl Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo, mūsų nariai buvo informuoti apie peticiją, kviečiančią stabdyti šias statybas.

– Žaliakalnyje šiuo metu veikia kelios bendruomenės, gal geriau vertėtų apjungti jėgas ir siekti bendrų tikslų?

– Mūsų tikslas yra veikti per bendradarbiavimą. Pradžioje buvo sumanymas apsijungti su „Pelėdų“ bendruomene, kuri veikia Pelėdų kalno teritorijoje, tačiau vėliau supratome, kad turime kiek skirtingas vizijas. Mūsų idėja yra būti kuo atviresniais, bendrauti su visomis Žaliakalnyje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, kviesti prisidėti prie mūsų iniciatyvų, siūlyti savo veiklas, idėjas. Manome, kad tokios aktyvios organizacijos, kuri veiktų visoje Žaliakalnio teritorijoje labai trūko ir tikimės atliepti vietos gyventojų poreikius.

– Ar manote, kad kauniečiai yra pakankamai pilietiški, nori užsiimti tokiomis savanoriškomis veiklomis?

– Sakyčiau, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra pakilusi bendruomeniškumo banga, kuomet žmonės, ypač didesniuose miestuose, nori pažinti savo kaimynus, aplinką, kurioje gyvena. Ypač geopolitinėje situacijoje tai yra aktualu, nes jei kaime ar mažame miestelyje visi vieni kitus pažįsta, tai mieste kiekvienas tarsi slepiasi už savo tvoros. Žaliakalnis taip pat keičiasi, čia atsikrausto nauji gyventojai, jie nori susipažinti su senbūviais, nori sužinoti jų papročius, tradicijas. Smagu, kad mūsų bendruomenėje yra senųjų žaliakalniečių, kurie jaučia poreikį išsaugoti tai, kas buvo anksčiau, bet drauge ir nebijo pokyčių.

– Paminėjote geopolitinę situaciją, ar manote, kad iškilus karo ar ekstremalios situacijos grėsmei jūsų suburta bendruomenė galėtų būti naudinga?

– Žmonėms yra labai svarbūs kontaktai, bendravimas, komunikacija. Neabejoju, kad grėsmės atveju galėtume būti naudingi, pavyzdžiui, organizuoti pagalbą neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms. Mūsų aktyviausi nariai galėtų prisidėti ir prie kitokių veiklų, kurios tuo metu būtų reikalingos. Koordinuoti žmonių susibūrimai yra labai svarbus ramstis pilietinio pasipriešinimo metu.

– Kaip rasti jūsų bendruomenę tiems, kurie norėtų prisijungti?

Rugsėjo mėnesį pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Ąžuolyno biblioteka, kurioje kiekvieną mėnesį vyksta mūsų bendruomenės susirinkimai, kiti renginiai. Bendradarbiaujame su Žaliakalnyje veikiančio Juozo Grušo muziejaus – buto administracija, kuri siekia, kad ši įstaiga būtų gyva ir atvira bendravimui, renginiams. Tad turime sumanymų ten vykdyti įvairias veiklas, į kurias kviesime įsijungti vietos gyventojus. Taip pat organizuojame protmūšius, į kurių užduotis įtraukti klausimai apie Žaliakalnį: siekiame, kad juose dalyvaujantys žmonės kuo daugiau sužinotų apie šį nuostabų Kauno rajoną.

– Kaip manote, ar bendruomenės turi kažkokią rimtesnę galią, sprendžianti savo rajono, miesto ar valstybės problemas?

– Kaune nėra atsižvelgiama į gyventojų nuomonę – tai puikiai iliustruoja Šančių situacija, kuomet rajono bendruomenė jau keletą metų negali užmegzti dialogo su miesto valdžia. Sakyčiau, į gyventojų nuomonę labiau atsižvelgiama rajonuose, kur net vyksta įvairios apklausos, kuriose žmonės gali išreikšti nuomonę apie naujas skulptūras, gatvių pavadinimų keitimą, kitas iniciatyvas. Mano vertinimu, Kaune viešojo intereso niekas neatstovauja, todėl ir yra svarbu stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė, R. Vilkelio nuotr.

Žaliakalniečiai ieškos dialogo su miesto valdžia

Jums taip pat gali patikti

Parduotuvėje Žaliakalnyje dirbanti moteris griauna stereotipinį požiūrį į valytojos darbą

Pradžioje suremontavo, tada – uždarė ir parduos?

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“

Gyvenamojo namo Žaliakalnyje statytojai – po padidinamuoju stiklu