Miesto savivaldybės atstovai, pasitelkę kelių policininkus, neseniai priminė kauniečiams, kad pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje – Laisvės alėjoje – nėra dviračių tako bei nurodė, kad visi turi važiuoti tokiu greičiu, kokiu vaikšto pėstieji. Ar tai realu?

Darnaus judumo savaitės proga miesto savivaldybė ne tik dar kartą priminė ratuotiems Laisvės alėjos lankytojams, kad čia neįrengtas dviračių takas, todėl galima judėti tik pėsčiųjų ėjimo greičiu, bet ir alėjoje sumontavo tai nurodančius informacinius stendus. Ženkluose pažymima, kad visų ratuotų transporto priemonių greitis turi būti ne didesnis, nei 6 km per valandą.

Pasak valdininkų, nors šioje miesto dalyje ir įrengtas takas, kuris išskirtas plytelių juostomis, tačiau jis nėra skirtas išimtinai vien dviračiams ar paspirtukams, tad juo gali laisvai vaikščioti ir pėstieji, todėl ratuotieji dalyviai privalo sumažinti greitį iki minimalaus.

Nepatenkintiems tokiais ribojimams, savivaldybės atstovai patarė naudotis naujai įrengtu dviračių taku Kęstučio gatvėje.

– Ar priimtini tokie pokyčiai dviratininkų bendruomenei? – paklausiau Lietuvos dviratininkų bendrijos LDB tarybos nario, kauniečio Lino Vainiaus.

– Diskusijos dėl dviračių tako Laisvės alėjoje vyksta jau dešimtmetį ir noras uždrausti dviračių judėjimą pagrindine pėsčiųjų gatve jau buvo kilęs ne kartą. Gaila, kad dėl tokių pokyčių, o taip pat ir galimų visiems priimtinų sprendimų nėra kalbamasi su dviračių entuziastų bendruomene, kuri turi sukaupusi didelę patirtį, taip pat remiasi užsienio šalių praktikomis. Mūsų vienareikšmiu vertinimu, dviračių takas Laisvės alėjoje privalo būti, kita tema, kad taip kaip jis dabar įrengtas yra nepatogu nei dviratininkams, nei pėstiesiems – dėl to ir kyla pagrįstų diskusijų.

– Teigiama, kad Laisvės alėjoje dviratininkai turėtų važiuoti 3-7 km per valandą greičiu, o jei to negeba padaryti – vestis dviratį šalia, ar to įmanoma pasiekti?

– Neprofesionalu reikalauti iš dviratininkų pastovaus 3-7 km/h greičio, nes tokiu greičiu beveik neįmanoma ir nesaugu važiuoti su dviračiu. Pagal KET taisykles tokiu greičiu tu turi lenkti pėstįjį, bet juk ne visose situacijose, važiuojant Laisvės alėja mes lenkiame pėsčiuosius. Kuo lėtesnis greitis, tuo sunkiau išlaikyti balansą ir dviratininkas tiesiog kreivalioja su vairu platesne trajektorija, kad nenuvirstų. Yra dar tokia nuostata – važiuoti saugiai, tu gali ir lėtai lenkti pėsįjį nesaugiai – tad greitis neturi būti pagrindinis matas. Plius, dviratininkui neįmanoma žinoti, kokiu greičiu jis važiuoja – dviračiuose nėra įrengti greičio matuokliai.

Minimalus dviratininko greitis yra apie 10 km per valandą ir daugiau, ir tai, mūsų vertinimu, yra visiškai saugu Laisvės alėjoje. Apmaudu, kad nuostata „išvaryti dviračius iš Laisvės“ niekaip nenurimsta. Tūkstančiams Kauno dviratininkų Laisvės alėja yra svarbi susisiekimo arterija ir tai, kad jie renkasi būtent šią gatvę savo judėjimui, rodo, kad žmonėms jos reikia.

– Tačiau teigiama, kad dviratininkai ir paspirtukininkai galėtų rinktis kitą maršrutą – vykti naujai įrengtu dviračių taku Kęstučio gatve, kur nekeltų jokių problemų į Laisvė alėją išėjusiems pasivaikščioti pėstiesiems?

– Papildomai įrengti dviračių takai Kęstučio gatvėje yra gerai ir dalis žmonių jau jais naudojasi, tačiau Laisvės alėja ir toliau lieka svarbesniu ir patogesniu keliu ir dėl didesnio saugumo. Nes minant Kęstučio gatve yra daug išvažiavimų iš kiemų, kelios autobusų stotelės, net 3 šviesoforai. Donelaičio gatvėje išvis nėra normalių dvirtakių. Todėl daugybė žmonių mina Laisvės alėja, nes taip patogiau ir saugiau. Žinoma, reikia dalintis erdve su pėsčiaisiais ir turi būti saugu visiems. Kokybiškai pagal reglamentus ir KET įrengtas bei paženklintas dviračių takas Laisvės alėjoje būtų geriausias sprendimas. Tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems būtų aišku, kur kieno judėjimo zona. Nes dabar dar viešą erdvę iki pat dvirtakio užima ir kavinių lauko terasos. Galima tik spėlioti, kad noras jas plėsti gali būti dar viena priežastis, dėl kurios norima iškelti dviračių eismą iš alėjos.

– Kaip vertinate dviračių takų plėtrą Kaune, ar ji atitinka dabarties lūkesčius?

– Sakyčiau, esmė, kad dviračių takų plėtra niekuomet nebus baigtinė, nes jei vystosi miestas, tai paraleliai vystoma ir dviratėms transporto priemonėms pritaikyta infrastruktūra. Jei tiesiame ar atnaujiname gatves, šaligatvius – įrengiame ir dviračių takus. Kaip pavyzdys gali būti ir Kęstučio gatvė, kurioje po rekonstrukcijos atsirado dviračių takas.

– Bet dažnai girdime kritiką, kad takų įrengta daug, bet jais besinaudojančių daugėja ne taip sparčiai?

– Tokie teiginiai yra pakankamai subjektyvūs, reiktų tikslių skaičiavimų. Patiko Kauno rajone įrengtas matuoklis, kuris rodo, kiek žmonių tą dieną važiavo naujai įrengtu dviračių taku į Kačerginę. Kaune tokių įrenginių nėra, todėl galime remtis tik tuo, ką matome. Kartais dviratininkų, paspirtukininkų yra tikrai daug, bet yra dienų, kai jų mažiau. Mano subjektyviu vertinimu, važinėjančių dviračiais daugėja, žmonės atranda dviračių takus šalia savo namų, kas juos skatina naudotis dviračiu dažniau. Dabar daug kalbama, kaip apie siekiamybę – vykimą dviračiu į darbą, tačiau aš vienodai gerai vertinu ir laisvalaikio pasivažinėjimą. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad pasivažinėjimas dviračiu prisideda prie geresnė visuomenės sveikatos, o tai reiškia sutaupytas lėšas sveikatos apsaugai, nedarbingumo išmokoms ir panašiai. Matuojama, kad iš dviračių plėtros visuomenės gautų naudų net 80 proc. sudaro būtent pasiekti geresni žmonių sveikatos, didesni darbingumo rodikliai.

– Buvo bandymų Kaune įvesti lengvatų naudotis dviratininkams viešuoju transportu – patogiai persivežti savo dviratį ar paspirtuką mažiau patraukliomis vietomis – įkalnėse ar didelio eismo intensyvumo gatvėmis, ar tai pasiteisino?

– Kiek rodo patirtis, šios priemonės nėra labai reikalingos, dviratininkai labai retai jomis pasinaudoja, todėl nelabai efektyvu į tai investuoti pastangas. Kita tema, skatinti naujų verslo centrų vystytojus, verslo įmones, įrengti į darbą dviračiu atvykstantiems darbuotojams patogią infrastruktūrą – dviračių saugyklas, dušines. Kol kas tai vyksta labai vangiai, nors tikrai prisidėtų prie dviračių populiarinimo bei būtų efektyvu resursų prasme, pagalvokim, vien kiek automobilių parkavimo vietų galima būtų atlaisvinti.

– Laisvės alėjoje vykusios akcijos metu buvo matuojamas dviratininkų ir paspirtukininkų greitis, gal yra ir kitų dalykų, į ką norėtumėte atkreipti dviratininkų dėmesį, jei kalbame apie saugumą?

– Vienareikšmiai, šviesų naudojimas. Kartais žmonės, važiuojantys dviračiais, mano, kad jiems nereikia šviesų, nes neva juos apšviečia miesto apšvietimas. Bet čia juk lygiai tą patį galėtų sakyti miesto gatvėmis važinėjantys automobilių vairuotojai – jie taip pat važiuoja apšviestomis gatvėmis. Dviratininkams šviesos tamsiuoju metų laiku yra būtinos. Dabar anksti temsta, tai tikrai siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį ne tik pačių dviratininkų, bet ir policijos pareigūnų.

Dėkoju už pokalbį.

Publikuota laikraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio priede Kaunui „Laikinoji sostinė“

INTERVIU su L. Vainiumi. Laisvės alėjoje turi likti ir dviratininkai

Jums taip pat gali patikti

Ginčas dėl „Kiemo galerijos“ sienos pasiekė piką (istorijos tęsinys)

Kauniečių dėmesio centre – vieno namo siena

Ar bus sugrąžintas P. Mažylio gimdymo namų pastatas miestui?

Interviu su V. Jaku: „Laisvės alėjoje bijom laisvės?“