Vienas E. Ožeškienės gatvės kiemas jau seniai yra tapęs bene labiausiai lankomu ir aprašomu privačios iniciatyvos objektu Kaune – tai kiemas, kuriame įsikūrusi Kiemo galerija. Kitąmet šiam objektui sukaks penkiolika metų. Kaip bebūtų gaila, bet pirmųjų gatvės meno kūrinių, nuo kurių prasidėjo Kiemo galerija, jau rugpjūtį gali nebelikti. Namo savininkai nusprendė juos uždažyti.

Praeitą rudenį ant namo adresu E. Ožeškienės g. 19 pagrindinių durų buvo pakabintas skelbimas apie pradedamus namo stogo ir fasado remonto darbus. Neseniai namo kieme pastatyti pastoliai, prasidėjo fasado remontas, dažymas. Iš keturių šio namo sienų Kiemo galerijos erdvei priklauso tik viena, tačiau labai svarbi – ant jos sukurti kūriniai žymi galerijos ištakas.

Kaip informavo darbų rangovo, bendrovės „Masaranga“ darbų vadovas Linas, planuojama, kad menininko Vytenio Jako kūryba dekoruota siena bus tvarkoma paskutinė ir greičiausiai tai vyks rugpjūtį. Kas nutiks su piešiniais kol kas galutinai nenuspręsta.

Rangovas informuotas

Bendrovės „Masaranga“ atstovas patvirtino, kad yra informuotas apie susidariusią situaciją, kad menininkas nori išsaugoti savo kūrinius, o namo gyventojai – uždažyti. „Žinome, kad susitarimo tarp menininko ir gyventojų kol kas nėra. Projektas šiuo metu yra patvirtintas be kūrinių, bet, kai ateis laikas tvarkyti šią sieną, galbūt bus priimti kiti sprendimai. Būtų geriausia jei galutinį sprendimą priimtų projekto architektas. Mano žiniomis, gyventojai nenori palikti tų piešinių“, – sakė darbų vadovas.

Kieme, kuriame sukūrė Kiemo galeriją, gyvenantis menininkas V. Jakas siekia išsaugoti ant Ožeškienės g. 19 namo sienos sukurtus jau Kauno simboliais tapusius kūrinius – trijų ant suoliuko sėdinčių moterų piešinį, simbolizuojantį saugią kaiminystę, verkiantį mimą – fotografą, keliautojo figūrą pavadintą Pakeleiviu, taip pat ant sienos nutapytus čia gyvenusių žmonių – žydų portretus. Dauguma jo kurtuose portretuose atgijusių žmonių patyrė tragiškus likimus, o jų įamžinimas tapo svarbiu simboliu atkuriant istorinę atmintį apie Kaune gyvenusius ir holokausto metu nužudytus žydų tautybės kauniečius.

Viename iš Ožeškienės gatvės namų gyvenantis menininkas V. Jakas Kaune yra sukūręs ir daugiau gatvės meno kūrinių, iš kurių bene žymiausias – Rožinis dramblys.

Nuo 2012 m., kuomet pradėjo kurti Kiemo galeriją ir savo kieme pasakoti su jo gyventojais susijusias istorijas, rengti kiemo šventes, performansus ir kitas akcijas, V. Jakas į savo kiemą jau pritraukė tūkstančius žmonių – tiek paprastų kauniečių, turistų, tiek užsienio šalių ambasadorių, Kauną vizituojančių diplomatų, kultūros darbuotojų, mokslininkų, istorikų.

Tarp dviejų ugnių

Daugiabučio namo E. Ožeškienės g. 19 bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirta savivaldybės valdoma bendrovė Kauno butų ūkis. Pasak įmonės administravimo direktorė Danutės Razgūnienės, svarbiausia administratoriaus prievolė yra atstovauti šio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus bei įgyvendindamas jų priimtus sprendimus.

Ji patvirtino, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu buvo užsakytas pastato stogo ir fasado tvarkybos darbų projektas, taip pat yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. „Svarstant fasado atnaujinimo sprendinius, savininkai priėmė sprendimą atnaujinti pastato fasadą be šiuo metu ant vienos iš pastato sienų esančios meninės instaliacijos. Šis sprendimas yra priimtas ir užfiksuotas nustatyta tvarka“, – teigė D. Razgūnienė.

Ji pripažino, kad Kiemo galerija yra miesto bendruomenei reikšminga vieta, o ant pastato sienos esanti kūryba turi emocinę ir istorinę reikšmę tiek menininkui, tiek galerijos lankytojams. „Situaciją vertiname jautriai, tačiau kartu pažymime, kad pastatas nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, todėl sprendimus dėl pastato fasado išvaizdos, jo atnaujinimo ir ant fasado esančių elementų išsaugojimo ar pašalinimo gali priimti tik patys savininkai“, – sakė UAB Kauno butų ūkio atstovė.

„Kiek tai priklauso nuo administratoriaus kompetencijos, esame pasirengę prisidėti prie konstruktyvaus dialogo“, – tvirtino D. Razgūnienė.

Nepatenkintieji slapstosi

Menininkas V. Jakas sako galintis tik spėlioti, kuriems gyventojams gali nepatikti jo kūryba. „Pamenu pačioje pradžioje norėjau ant E. Ožeškienės g. 19 namo pagrindinio fasado kampo nutapyti rašytoją, novelistę, publicistę Elizą Ožeškienę, tai šalia esančios kirpyklos patalpų savininkas atkirto, kad jokios čia lenkės ant jo namo sienos nebus.

Pakalbinta kitų komercinių patalpų savininkė teigė, kad apie konfliktą tarp namo gyventojų ir menininko sužinojusi tik iš viešosios erdvės. „Manau, kad geriausia būtų, jei menininkas tiesiogiai kreiptųsi į gyventojus ir organizuotų susitikimą, kuriame išsakytų savo poziciją. Iki šiol kažkokių pasiūlymų nesu girdėjusi, bet mano pozicija, kad Kiemo galerija yra vertingas objektas ir tie piešiniai turėtų likti, juolabiau, kad namui tai niekaip nekenkia. Suprasčiau, jei vyktų renovacijas, pastatas būtų šiltinamas, o čia juk tik paprastas perdažymas“, – sakė moteris.

Ji nesutiko viešinti savo pavardės. „Namo gyventojai nėra labai draugiški, nenorėčiau susilaukti jų priešiškumo“, – sakė moteris.

Savivaldybė skatina susitarti

„Šiuo atveju raginame abi puses rasti kompromisą, kad būtų galima tiek atnaujinti namo E. Ožeškienės g. 19 fasadus, tiek išsaugoti bent dalį piešinių. Kadangi jau būta analogiškos situacijos restauruojant kitą pastatą, esantį vadinamojoje „Kiemo galerijoje“, manome, kad technologiškai tai yra įmanoma“, – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldotvarkos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kiemo galerija prasideda iš Ožeškienės gatvės į į vidinį kiemą vedančioje aklinoje bromoje tarp dviejų pastatų ir jiems priklausančių dekoruotų sienų. Pirmieji kūriniai, čia buvo nutapyti 2012 metais, kai kiemas buvo visiškai apleistas, pilnas šiukšlių, apsilupinėjusiomis, murzinomis sienomis. Jau vėliau, dekoruojant kitus pastatus, galiausiai buvo nutapyti keli kieme gyvenusių gyventojų portretai ir ant antrojo bromos pastato sienos. Jį perdažant, kūryba buvo išsaugota, tai padarė pats menininkas, dirbęs kartu su namo fasadų dažytojais.

Tokį patį sprendimą V. Jakas siūlo ir Ožeškienės g. 19 namo gyventojams. „Esu apgalvojęs ir parengęs prezentaciją, kaip siūlyčiau išsaugoti kūrinius. Sutinku, kad pradėjęs kurti galeriją, galbūt galėjau iškart pradėti kalbėtis su pastatų savininkais apie savo idėjas, bet tuo metu neatrodė, kad mano kūryba gali kažkam nepatikti. Juk per šią bromą gyventojai net nevaikšto ir tų kūrinių nemato. Nesuprantu, kodėl jie nori juos sunaikinti“, – stebėjosi menininkas.

S. Rimo nuomone, savivaldybė skatina ir finansuoja istorinių pastatų atnaujinimą, taip pat prisideda ir prie sienų piešinių bei kitų meno kūrinių viešosiose miesto erdvėse įrengimo. Todėl ir šiuo atveju būtina atsižvelgti į abu aspektus – pastato tvarkymą ir kūrybos išsaugojimą. „Šią savivaldybės poziciją žino tiek menininkas, tiek pastato administratorius, organizuojantis pastato atnaujinimą“, – teigė Miesto plėtros ir paveldotvarkos skyriaus vedėjas.

Administratorius pažadėjo tarpininkauti

Pakartotinai į užklausą atsakęs UAB Kauno butų ūkio Pastatų administravimo poskyrio vadovas Arnas Menciūnas patvirtino, kad nesutinkantys išsaugoti meninės instaliacijos ant savo namo sienos Ožeškienės g. 19 gyventojai neseniai informavo, kad jų pozicija nesikeičia.

Visgi, Kauno butų ūkio atstovas teigė, kad nors namo gyventojai ir nepgeidauja, kad administartorius susitikinėtų su V. Jaku, bendrovė ir toliau neatsisako tarpininkauti ir prašo informuoti juos apie pasiūlymus piešinių išsaugojimui.

V. Jakas artimiausiu metu žada pateikti savo siūlymus tiesiogiai UAB Kauno butų ūkis ir remonto darbų rangovui.

Brigitos Sabaliauskaitės tekstas, R. Vilkelio nuotr.

Kauniečių dėmesio centre – vieno namo siena

Jums taip pat gali patikti

Ar bus sugrąžintas P. Mažylio gimdymo namų pastatas miestui?

Interviu su V. Jaku: „Laisvės alėjoje bijom laisvės?“

INTERVIU su L. Vainiumi. Laisvės alėjoje turi likti ir dviratininkai

INTERVIU su G. Balčyčiu. Ar tikrai Kaunui reikia Kėdainių tilto?