Kas slepiasi po ilgu pavadinimu? Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių įtvirtinimų ruožas – tai ne tik sudėtingas pavadinimas, bet ir unikalus istorijos ir karo architektūros objektas, atskleidžiantis Kauno miesto gynybinę praeitį. Tokius įtvirtinimus išsaugoję Europos miestai geba juos net tik pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams, bet ir paversti išskirtine miestiečių ir turistų traukos vieta. To galėtų siekti ir Kaunas – tam turime visas sąlygas.

XIX amžiuje Kaunas tapo miestu – tvirtove, apsuptu fortų žiedo. Fortai, išdėstyti 2,5-3 km atstumu vienas nuo kito, saugojo miestą nuo užpuolimo. Tarp fortų buvo įrengtos baterijos – mažesni įtvirtinimai. Siekiant užkirsti kelią priešo diversantams prasiskverbti į miestą, tarp fortų ir baterijų buvo pastatyti ištisiniai įtvirtinimai, vadinami centriniais įtvirtinimais.

Kairiajame Nemuno Krante šis įtvirtinimų ruožas yra nutolęs nuo fortų ir baterijų žiedo 2,5-3 km. atstumu. Kaip ir kiti Kauno tvirtovės objektai, centrinių įtvirtinimų ruožas saugomas LR kultūros paveldo departamento. Kviečiu leistis į virtualią kelionę po šiuos įtvirtinimus, apžiūrėti ir įvertinti jų dabartinę būklę bei drauge pasvarsyti, kaip jie galėtų būti pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams, o prireikus – ir gynybai.

Raskime drauge net keturis redutus!

Apžvalgą pradėti reiktų šalia Aleksoto funikulieriaus, kur Amerikos lietuvių gatvėje, kur prasideda kairiojo Nemuno Kranto centrinių tvirtinimo ruožo I redutas (Aut. pastaba: Redutas tai uždaro tipo įtvirtinimai, pritaikyti žiedinei gynybai, kas reiškia, kad įtvirtinimas yra apsaugotas iš visų pusių. Skirtingai nuo lunetų arba kurtinų, kuriuose gynyba galima tik tol, kol priešas neapeina iš užnugario. Jeigu gresia apsupimas, iš lunetų ir kurtinų reikia trauktis, o redutuose galima gintis).

Eidami toliau dvigubu pylimu – kurtina – pasieksite senąsias Aleksoto kapinaites, įsikūrusias ant tvirtovės pylimų. Čia pamatysite ir skulptūrą „Pieta“ (skulptorius A. Aleksandravičius, 1925 m.). Skulptūrinė kompozicija sukurta Lietuvos kariuomenės savanoriams, kurie žuvo 1920 m., vaduodami bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Toliau įtvirtinimų ruožas kerta Veiverių plentą, kur kadaise stovėjo geležiniai Varšuvos vartai. Prie Aleksoto turgaus rasite kelias betonines slėptuves.

Toliau kelias vingiuoja pro privačias teritorijas, tačiau prie „Circle K“ degalinės galima įžvelgti prasidedančius II reduto pylimus. Ruožas kerta Europos prospektą – vienoje pusėje stiklo fabriko produkcijos lauko sandėlis (nėra pastatų), o kitoje pusėje – kurtenoje – vis dar išlikęs raudonų plytų Kauno tvirtovės šaudmenų sandėlis. Botanikos sodo teritorijoje tęsiasi III redutas – tai geriausiai išlikusi įtvirtinimų ruožo dalis, kurioje rasite ir šaudmenų sandėlius. Paskutinė stotelė – IV redutas, pasiekiamas J. Pabrėžos gatve. Toliau įtvirtinimai paskęsta gamtos glėbyje ir veda link Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno).

Aptarkime kelis miestus, kurie išsaugojo panašius į Kauną įtvirtinimus ir pritaikė juos šiuolaikinio žmogaus poreikiams, paversdami senuosius objektus pamėgtomis miestiečių ir turistų traukos vietomis.

Tvirtovės įtvirtinimai – sveikatingumui ir turizmui skatinti

Ljiežo (Belgija) tvirtovė ko gero yra panašiausia į Kauno tvirtovę. Kurtinose jie įrengė pėsčiųjų ir dviračių takus, o buvusiose šaudmenų sandėliuose, blindažuose, bokšteliuose ir kitur – kioskelius, parduotuvėles, dviračių nuomos ir remonto punktus. Dvigubi kurtinų ir redutų pylimai puikiai apsaugo nuo miestui būdingo Šiaurės jūros vėjo, todėl takuose nuolat pilna dviratininkų ir šeimų su mažais vaikais. Takuose visur įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, poilsio zonos.

Panašių pavyzdžių galima rasti ir Antverpene (Belgija). Daugumoje Beniliukso šalių išlikę tvirtovių objektai buvo sutvarkyti, įveiklinti ir išsaugoti, todėl jie ir toliau generuoja naudą miestiečiams.

Šalia kairiojo Nemuno Kranto centrinių tvirtinimo ruožo yra daug lankytinų objektų, apie kuriuos rašiau teksto pradžioje, todėl įrengus redutuose dviračių takus, galėtume kurti papildomą miestą Kauno svečiams ir gyventojams. Tinkamai įveiklintas įtvirtinimų ruožas gali tapti unikaliu traukos centru.

Idėja Kaunui – įrengti dviračių takus su poilsio zonomis

Redutuose įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas galėtų sujungti įtvirtinimus tarpusavyje bei su kitomis miesto dalimis, taip būtų sukurti patogūs maršrutai, skirti aktyviam laisvalaikiui ir pažinimui. Takuose galėtų būti įrengti informaciniai stendai, skirti supažindinti lankytojus su įtvirtinimų istorija, reikšme ir atnaujinimo planais.

Takuose galėtų atsirasti naujų poilsio ir pramogų erdvių: piknikų vietų, vaikų žaidimo aikštelių, sporto aikštelių, stebėjimo aikštelių su panoraminiais vaizdais, kur galėtų vykti parodos, edukaciniai užsiėmimai, istorinės rekonstrukcijos.

Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių įtvirtinimų ruožas – tai ne tik unikalus istorinis objektas, bet ir didžiulis potencialas šiuolaikiniam miestui. Tinkamai sutvarkius ir pritaikius šią teritoriją, ji gali tapti gyvybingu traukos centru, skatinančiu turizmą, stiprinančiu bendruomeniškumą ir kuriančiu ekonominę naudą Kaunui.

Teksto autorius – Aleksoto gyventojų bendruomenės atstovas, „Gyvenu Kaune“ klubo dalyvis Kęstutis Rokas. Publikacijoje panaudotos autoriaus asmeninio archyvo nuotraukos.

Idėja Kaunui: senųjų tvirtovės įtvirtinimų ruožas galėtų tapti išskirtiniu šiuolaikinio miesto objektu

Jums taip pat gali patikti

Nemuno ir Neries santakos panorama netrukus „pasipuoš“ metalo laužu

Vieni tvarko, kiti – vėl darko