Ilgametis Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius liepos 28 d. savo draugams, bendražygiams, šiaip smalsuoliams priminė savo paties sumanytą Baltosios gulbės šventės tradiciją – drauge su būriu svečių atšventė Kauno rotušės pastato gimtadienį ir miestui įteikė netikėtą dovaną.

Iki šių dienų išlikusių Kauno rotušės rūmų pirmtaku reiktų laikyti 1542 m. liepos 28 d. pradėtą statyti mūrinį rotušės pastatą. Kaip skelbiama šių statybų pradžią Kauno magistrato kygoje užfiksuotame akte, tą dieną mūrininkas Benediktas Choinovskis užkasė floriną prie kertinio akmens, o miestiečiams statybų pradžios proga padovanojo statinaitę midaus.

„Nepagražinsiu sakydamas, jog pirmoji Kauno rotušės dovana miestui buvo midaus statinaitė, o po 484 metų miestui nusprendžiau padovanoti visai kitokią dovaną – daugiau kaip 30 metų kauptą įvairių dokumentų, miesto simbolių, tradicijų rinkinį, kurį šiandien perdaviau saugoti Kauno miesto muziejui“, – po iškilmių pasakojo K. Ignatavičius.

Rotušės Baltojoje salėje vykusio renginio metu K. Ignatavičius muziejaus vadovui dr. Simonui Jazavitai perdavė ne tik įvairius dokumentus, fotografijas, miesto simbolių etalonus, istorinių renginių medžiagą, kitus Kauno istoriją liudijančius eksponatus, bet ir vieną iš savo gitarų.

Prieš atsisveikindamas su brangiu, savotišku talismanu tapusiu instrumentu, buvęs „Aitvarų“ ir „Versmės“ grupių įkūrėjas ir siela K. Ignatavičius paskutinį kartą sugrojo šia elektrine gitara populiarią melodiją.

Šią gitarą jau anksčiau eksponavo muziejus Rotušėje surengtoje laikinoje parodoje, kurioje pasakota apie vadinamuosius „bitnikus“ ir K. Ignatavičiaus asmenybę. Vėliau pagal gitaros prototipą pagamintas suvenyrinis ženklelis, parduodamas Kauno miesto muziejaus krautuvėlėje turistams ir svečiams. „Kai pamačiau tą ženklelį, kur kitoje pusėje įrašytas ir mano vardas su trumpa istorija, pagalvojau, kad tai tikrai ženklas, jog gitara turėtų būti perduota saugoti muziejui, juolabiau, kad muziejaus filiale Kipro ir Miko Petrauskų namuose yra ir muzikos istorijai skirta ekspozicija, tikiuosi, ten vietą ras ir man brangus instrumentas“, – pasakojo K. Ignatavičius.

Jis prisiminė istoriją, kaip gitarą įsigijo pačioje savo muzikinės karjeros pradžioje, kai kartu su tuometinio Kauno politechnikos instituto choru koncertuoti į Vokietijos Demokratinę Respubliką vyko ir studentų bigbito grupė „Aitvarai“. „Mes važiavome koncertuoti su vos ne tokiomis savadarbėmis gitaromis, praktiškai neturėjome pinigų, tik išskirtus dienpinigius, tai iki šiol choristai prisimena, kaip aš su kolega išsiprašiau iš visų sudėti vokiškas markes į krūvą, už kurią nupirkome dvi tikras vokiškas gitaras, vieną iš jų šiandien ir padovanojau muziejui“, – šypsosi K. Ignatavičius.

Šalia kitų K. Ignatavičiaus perduotų dovanų – įvairių miesto privilegijų kopijos, jo paties sugalvotų ceremonialų išrašai, miesto simoblių – herbų, vėliavos etalonai, istorinių renginių medžiaga ir kiti Kauno miesto istoriją liudijantys eksponatai.

Baltosios gulbės riteris trumpam sugrįžo į miesto rotušę

Jums taip pat gali patikti

Ko reikia, kad kauniečiai sugrįžtų į senamiestį?

Interviu su R. Požerskiu: „Gyvename triukšmo ir šiukšlių amžiuje“

Renovacija Kauno senamiesčio neatgaivino: verslininkus verčia ilgėtis senų gerų dienų