60 visuomenės, kultūros, mokslo, žurnalistikos ir politikos atstovų paskelbė atvirą laišką dėl rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės vykusio pamaldų trikdymo ir tikinčiųjų žeminimo. Laiško autoriai teigia, kad tokie veiksmai yra iššūkis Lietuvos visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, ir ragina atsakingas institucijas principingai įvertinti įvykį.

2026 m. rugsėjo mėn. 16 d.

ATVIRAS LAIŠKAS

dėl rugsėjo 11 d. išpuolio prie Kauno mečetės

Rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės surengtas pamaldų trikdymas ir joje besimeldžiančių tikinčiųjų žeminimas yra iššūkis Lietuvos visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai. Neatmestina, kad neapykantos kurstymas gali tapti ir Rusijos hibridinio poveikio priemone.

Tą dieną organizuota grupė įvairiais būdais žemino tikinčiuosius, demonstravo tikinčiuosius įžeidžiančius simbolius. Tokie veiksmai pažeidžia Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą teisę į tikėjimo laisvę ir laisvą religijos išpažinimą. Jie taip pat atitinka požymius, aprašytus Baudžiamojo Kodekso 171 straipsnyje (trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes) ir 170 straipsnyje (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).

Visuomenėje gali būti skirtingų nuomonių apie migraciją, islamą, integraciją, valstybės politiką ar bet kurį kitą klausimą. Demokratinėje valstybėje turime teisę nesutikti, kritikuoti, protestuoti ir kelti nepatogius klausimus. Tačiau tai turi vykti įstatymų nustatytose ribose. Privalome sergėti demokratinę laisvos visuomenės kultūrą – gebėjimą nesutarti neprarasdami žmogiškumo ir pagarbos kitam žmogui.

Migracijos politika, požiūris į islamą ar ankstesni ginčai dėl mečetės čia neturi reikšmės. Potencialiai nusikalstama veika nėra viešos diskusijos forma, o pritarimas jos tikslams nėra pagrindas pateisinti nusikalstamas priemones.

Jei valstybė neužtikrina įstatymų vykdymo, ji pati siunčia žinią, kad bauginimas ir neapykanta Lietuvoje yra toleruojami.

Todėl:

– mes smerkiame bet kokį bandymą neapykantos, pažeminimo ar bauginimo veiksmus paversti įprasta politinės kovos forma. Negalime sutikti su tuo, kad vien dėl žmogaus kitokio tikėjimo, tautybės ar kilmės jo atžvilgiu tampa priimtina tai, kas nebūtų priimtina mūsų pačių atžvilgiu;

– raginame į šį įvykį žiūrėti ne kaip į dar vieną politinį ginčą, o kaip į klausimą apie mūsų visuomenės ribas, asmens orumą ir pagarbą vienas kitam;

– reikalaujame principingai atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti išpuolio organizatorius bei vykdytojus ir teisiškai įvertinti jų veiksmus remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Ateityje tokios potencialiai nusikalstamos veikos turi būti ne stebimos, bet nutraukiamos vos prasidėjus.

PASIRAŠĖ:

1. Dr. Mantas Adomėnas, Antikos tyrinėtojas, rašytojas
2. Eugenijus Ališanka, rašytojas, vertėjas
3. Prof. Vytautas Ališauskas, filologas
4. Dr. Marijusz Antonowicz, politikos mokslininkas
5. Elžbieta Banytė, mokytoja
6. Arvidas Bendorius (Geležinė Lapė), tinklaraštininkas
7. Vladas Braziūnas, rašytojas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas
8. Toma Bružaitė, visuomenininkė
9. Marius Burokas, poetas
10. Dr. Simas Čelutka, politikos mokslininkas
11. Dr. Norbertas Černiauskas, istorikas
12. Prof. Jonas Dagys, filosofas
13. Arūnas Degutis, Nepriklausomybės Akto signataras
14. Dr. Justinas Dementavičius, politikos mokslininkas
15. Prof. Danutė Gailienė, psichologė
16. Antanas Gailius, poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas
17. Prof. Saulius Geniušas, filosofas
18. Paulius Gritėnas, filosofas, publicistas
19. Dr. Darius Indrišionis, istorikas
20. Jokūbas Jacovskis, grafikas, knygų dailininkas
21. Prof. Giedrė Jankevičiūtė, menotyrininkė, Nacionalinės premijos laureatė
22. Albinas Januška, Nepriklausomybės Akto signataras
23. Antanas Jonynas, rašytojas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas
24. Laimantas Jonušys, vertėjas, literatūros kritikas
25. Rasa Juknevičienė, politikė, Nepriklausomybės Akto signatarė
26. Paulius Jurkevičius, Italijos Foreign Press asociacijos žurnalistas
27. Vytis Jurkonis, visuomenininkas, politologas
28. Dr. Mingailė Jurkutė, istorikė
29. Dr. Rūta Kačkutė, muziejininkė
30. Giedrė Kadžiulytė, leidėja
31. Dr. Gintas Karalius, politikos mokslininkas
32. Gabrielius Landsbergis, politikas
33. Prof. Rimvydas Laužikas, paveldo komunikacijos tyrinėtojas
34. Dr. Pavel Lavrinec, filologas
35. Prof. Gintautas Mažeikis, filosofas, rašytojas
36. Prof. Nerijus Milerius, filosofas, režisierius
37. Jonas Ohman, visuomenininkas
38. Dr. Grigorijus Potašenko, istorikas
39. Donatas Puslys, publicistas, visuomenininkas
40. Dr. Nerija Putinaitė, kultūros istorikė
41. Dr. Eligijus Raila, istorikas
42. Brigita Sabaliauskaitė, žurnalistė
43. Romas Sadauskas, žurnalistas
44. Šarūnas Skyrius, verslininkas
45. Egidijus Stancikas, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas
46. Prof. Paulius V. Subačius, literatūros mokslininkas
47. Prof. Nerijus Šepetys, istorikas
48. Prof. Margarita Šešelgytė, politikos mokslininkė
49. Dr. Arūnas Šileris, švietimo ekspertas
50. Fausta Šimaitytė, politologė
51. Dr. Antanas Terleckas, istorikas
52. Prof. Loreta Vaicekauskienė, lingvistė
53. Amb. Irena Vaišvilaitė, kultūros istorikė
54. Rimvydas Valatka, žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataras
55. Vytis Vidūnas, visuomenininkas, orientalistas
56. Arkadijus Vinokuras, rašytojas, žurnalistas, aktorius ir publicistas
57. Rūta Vyžintaitė, žurnalistė, poetė
58. Agnė Žagrakalytė-Platelienė, rašytoja
59. Prof. Dainius Žalimas, teisininkas, politikas
60. Prof. Justinas Žilinskas, rašytojas, teisininkas

Iliustracijoje panaudota LRT.LT ekrano užsklanda

ATVIRAS LAIŠKAS dėl rugsėjo 11 d. išpuolio prie Kauno mečetės

Jums taip pat gali patikti

Kaune įkurta pirmoji Viduržemio jūros dietos fondo atstovybė Lietuvoje

Istorinėje miesto šerdyje – velnias koją išsilaužtų

Tenoras Edgaras Montvidas pristato 31-ąją Pažaislio festivalio vasarą

Kviečia gyventojus nelikti abejingiems