Konfliktas tarp Izraelio ir Gazos tęsiasi jau daugiau kaip 100 dienų. Sukakčiai nuo tragiškų įvykių paminėti Kaune sausio viduryje suskambo Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto karilionas. Kaip konfliktas veikia visame pasaulyje ir Kaune gyvenančius žydus?

Siekiant atkreipti pasaulio visuomenių dėmesį į Izraelio kovą prieš Gazoje veikiančią „Hamas“ teroristinę grupuotę, tebevykstančią įkaitų dramą, kylančią antisemitizmo bangą, „milijono varpų“ akcija surengta visame pasaulyje.

Kaune ta proga vykusiame kariliono koncerte, iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto suskambo karilionininko Raimundo Eimonto ir vokalistės Robertos Daugėlaitės atliekama muzikinė kompozicija „Sutartinė Pažadėtajai žemei“ senovinėmis žydų ir arabų eilėmis.

Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys kauniečių, tarp kurių ir litvakė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ ambasadorė Bella Shirin.

– Esate iš tų žmonių, kuris visada akcentavo pokalbio tarp skirtingų tautų, įsitikinimų, religijų svarbą, ar tikite, kad įmanoma pasiekti taikaus žydų ir palestiniečių susitarimo Gazoje? – paklausiau B. Shirin.

– Mano visas gyvenimas skirtas tam, kad būtų taika ir sutarimas tarp skirtingų tautų. Tą darau dabar, gyvendama Lietuvoje, tą patį dariau ir gyvendama Izraelyje, kur buvau aktyvi dialogo tarp žydų ir arabų jaunimo dalyvė. Tikėjau, kad per bendravimą galima rasti sutarimą, bet po spalio 7 d. įvykių mano tikėjimas žlugo. Tai labai skaudžiai asmeniškai išgyvenu, bet su skausmu turiu pripažinti, kad tai, ką dabar Gazoje daro Izraelio armija yra vienintelis teisingas kelias.

„Hamas“ grupuotė užnuodijo Gazos gyventojų smegenis. Teroristai daro stiprų poveikį ir Vakarų Krante gyvenantiems palestiniečiams. Visgi, situacija Vakarų Krante ir Gazoje – nelygintina, nes Gazos gyventojų populiacija yra visiškai kitokia – jie neturi išsilavinimo, gyvena skurde, neapykanta žydams yra jų kraujyje. Todėl siekti taikos šiame ruože – nebeįmanoma.

– Kaip vertinate, ar tai religinis, politinis ar ideologinis karas?

– Tai ideologinis karas ir politinis karas. Už jo stovi Iranas, kuris siekia sunaikinti Izraelį, jie nori, kad čia visur aplink viešpatautų islamas bei įsigalėtų totalitarizmas. Juk Izraelis regione yra vienintelė demokratinė, vakarietiškomis vertybėmis gyvenanti šalis, kurios, režimų vertinimu, turi nelikti. Jie nori viešpatauti, valdyti žmones, naudoti juos savo dar didesnei galiai regione įtvirtinti. Irano vaidmenį Viduriniuosiuose Rytuose galima sulyginti su Rusijos režimu Europoje. Kaip Putinas siekia sunaikinti Ukrainą, taip Irano režimas siekia sunaikinti Izraelį. Tai yra totalitarizmo karas prieš demokratišką, laisvą pasaulį ir laisvus žmones.

– Sutinkate, kad šis karas naudingas Rusijai, jis padėjo nukreipti pasaulio dėmesį nuo Ukrainos įvykių, sumažino palaikymą ir pagalbą ukrainiečiams?

– Putinui šitas karas yra labai naudingas, kai jis prasidėjo visi nutilo kalbėti apie Ukrainą. Viso pasaulio žiniasklaida kalbėjo tik apie Izraelį ir Gazą. Putinas neabejotinai palaiko šitą konfliktą, net prie jo prisideda. Ne paslaptis, kad „Hamas“ kovotojus apmokė „Wagner“ samdiniai. Iš rusų jie mokosi ir propagandos priemonių: skleisti melą, falsifikuotą informaciją, iškraipytus faktus, manipuliuoti žmonių sąmone.

– Kaip manote, kokios buvo padarytos klaidos, kad buvo prieita prie tokio masto karinio konflikto, kuriame dabar žūsta ir civiliai palestiniečiai?

– Dauguma pasienyje gyvenusių žydų tikėjo taika su Gazos gyventojais, jie davė jiems darbo kibucuose (aut. pastaba – žydų kaimuose), jie padėjo gydyti jų vaikus, kai reikėdavo, net paguldydavo į Izraelio ligoninę. Prieš šį išpuolį niekas nieko nenujautė, buvo visiška taika ir ramybė.

Manau, didžiausia Izraelio klaida iki šiol buvo nusileisti pasaulio spaudimui ir nesiimti karinių priemonių sunaikinti „Hamas“ jau anksčiau. Izrealis Gazą paliko 2005-aisiais ir per tą laiką jie ten padarė požeminę blogio karalystę, kurios vienintelis siekis – sunaikinti Izraelį. O juk tie požemiai iškasti už tų pačių skurstančių žmonių pinigus, kuriuos pasaulis siuntė jiems nors kiek pagerinti sąlygas. Špygą turėjo ir su špyga liko. Jei jie būtų žinoję, kad šį kartą Izraelis nebenusileis, gal viskas būtų buvę kitaip.

– Kaip asmeniškai jus palietė spalio 7-osios įvykiai?

– Izraelyje gyvena mano sūnus, dvi anūkės, proanūkis. Man tai buvo didžiulis sukrėtimas, visą laiką bendravau su artimaisiais. Pradžioje sūnus nedirbo, jo namuose įrengtas betono kambarys, todėl visa šeima susibūrė jo namuose. Vėliau jam rytais tekdavo važiuoti į darbą, jis man skambindavo 7 val ryto ir mes visą kelią kalbėdavom telefonu, nes man buvo ramiau, kad galiu jį palydėti ir žinoti, kad nebuvo oro pavojaus. Spalio 7 d. man visą dieną visi skambino, daugybė žmonių mane palaikė, reiškė užuojautą, klausinėjo gal reikia kokios pagalbos. Kaune gyvena nuostabūs žmonės, esu jiems labai dėkinga.

– Bet yra ir kita nuomonė, kad negalima taip brutaliai naikinti civilių gyventojų Gazoje, ką apie tai manote?

– Man į akis niekas to nesako, bet pastebiu komentarus socialiniuose tinkluose, dažniausiai tokius žmones vadinu „sofučių filosofais“, jie kažkodėl nevažiuoja į Palestiną, jie nepažįsta tų žmonių, nesupranta jų mąstymo, gal net nepažįsta nei vieno palestiniečio.

Izraelis deda dideles pastangas, kad žūtų kuo mažiau civilių gyventojų. Ne visi supranta situaciją, bet tie tuneliai, kuriuose slepiasi teroristai yra iškasti po gyvenamaisiais namais, vaikų darželiais, ligininėmis. Šiuo metu žūsta daugybė Izraelio karių, nes jie eina nuo namo prie namo, leidžiasi į tuos tunelius, kur jų tyko mirtis. Baisiausia, kad vadinamieji „civiliai“ ir toliau padeda „Hamas“ teroristams. Ten dabar vyksta pragaro kova.

– Iš jūsų lūpų keista girdėti palaikymą žudymui Gazoje, kas buvo tas lemiamas taškas, kuris privertė jus keisti savo vertybinį požiūrį į žmogaus gyvybę?

– Palestiniečių neapykanta užaugino dar didesnę neapykantą čia, Izraelyje. Galutinai supratau, kad neįmanoma su Gazos gyventojais ieškoti kažkokio sutarimo, kai buvo pirmas apsikeitimas įkaitais. Aš sekiau grąžinimo procesą per Izraelio televiziją, vykdo tiesioginė transliacija – tai buvo didžiulės įtampos kupinos akimirkos. „Hamas“ lydėjo transportą su įkaitais – vaikais ir moterimis – iki vietos, kur jie buvo perduoti „Raudonojo kryžiaus“ atstovams. Visur kelyje, gatvėse, stovėjo Gazos gyventojai ir ką jie darė? Visą laiką jie mėtė akmenis į autobusus su įkaitais! Tai yra nunuodytas pasaulis, jame nėra su kuo kalbėtis.

– Šis konfliktas kelia labai didelę antisemitizmo bangą visame pasaulyje?

– Taip, tai tiesa. Mano giminės praneša apie didžiulį antisemitizmą Amerikoje, sinagogose tenka samdyti apsaugą, žmonės ima slėpti, kad yra žydai. Visas arabų pasaulis yra prieš žydus. Mes galime džiaugtis, kad mūsų Vyriausybė pasielgė labai išmintingai ir neįsileido tų pabėgėlių, plūdusių mūsų šalį per Baltarusiją. Negalima buvo jų įsileisti.

Yra daugybė žmonių, kurie yra pikti, jiems reikia atpirkimo ožio. Bet praėjo tie laikai: Izraelis yra stipri valstybė, o žydai visame pasaulyje yra labai vieningi.

– Jūs pati asmeniškai įdėjote labai daug darbo, kad sutaikytumėte lietuvius su žydais, kad naikintumėte priešpriešą, stereotipus, ar ne veltui įdėtos pastangos?

– Tas kas palaiko žydus, nemanau, kad pakeis nuomonę. Bet, aišku, socialiniuose tinkluose daug negatyvo, Izraelyje gyvenantys žydai jį skaito mato, daug kas norėjo atvažiuoti į Lietuvą, aplankyti Kauną, dabar tas noras mažėja, man dėl to skaudu. Aš pati ketinu skristi į Izraelį pavasarį, jei tik atsiras tiesioginių skrydžių.

– Ar nebijot skristi į šalį, krečiamą karinio konflikto?

– Nebijau, aš prie to pripratusi. Gyvendama Izraelyje niekada neidavau į slėptuvę, pasitikiu savo nuojauta.

– Dėkoju už pokalbį.

Interviu su B. Shirin. Dialogo šalininkė jo galia nebetiki

Jums taip pat gali patikti

Autistiški žmonės dažniau susiduria su depresija ir nerimu: verta tai laiku atpažinti

Autizmo spektro vystymosi ypatybė – ne nuosprendis, o galimybė. Ką dėl to turime padaryti?

Nuo smalsumo iki įpročio: kodėl vis daugiau kauniečių renkasi pilates?

Kai DI tampa emociniu ramsčiu, žmogus pamažu praranda santykį su realybe. Komentuoja gydytoja ir mokslininkė