Sportinė joga yra kūnui ir gerai savijautai subalansuota alternatyva įprastoms treniruotėms. Šią kryptį Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius vystantis, nuo 2004 metų treneriu pirmojoje Kaune įkurtoje jogos studijoje Seinų gatvėje dirbantis Giedrius Rėbžda sako, kad svarbiausias tikslas – stiprus ir funkcionalus kūnas.

– Kuo ši joga skiriasi nuo kitų jogos rūšių? – „Gyvenu Kaune“ paklausė jogos trenerio G. Rėbždos.

– Aš ją vadinu sportine joga, nes jogos rūšių yra labai daug. Viskas priklauso nuo to, su kuo lyginame. Pavyzdžiui, yra jogos stilius kaip Aštanga vinjasa: ji gali būti net sudėtingesnė už mūsų atliekamą. Mūsų treniruotės yra pritaikytos paprastiems žmonėms – tiems, kurie ateina dėl sveikatos, o ne siekia atlikti sudėtingas pozas. Mes nedarome ekstremalių pratimų, kaip kojos už galvos. Taip pat skiriamės nuo meditacinės jogos – pas mus nėra vien sėdėjimo ir kvėpavimo. Net yra žmonių, kurie ateina po intensyvių treniruočių, nes čia ramesnė aplinka: daugiau statikos, koncentracijos, mažiau „išsitaškymo“ nei, pavyzdžiui, zumbos treniruotėse. Treniruotė prasideda nuo paprastų kvėpavimo pratimų, tada darome apšilimą, judiname sąnarius, o vėliau pereiname prie jėgos pratimų su savo kūno svoriu. Pagrindinis tikslas – stiprinti giluminius raumenis ir gerinti bendrą sveikatą.

– Kokį vaidmenį atlieka kvėpavimas?

– Naudojame gana elementarias kvėpavimo technikas. Viena jų – vadinamoji kapalabhati, valdomas kvėpavimas, kuris padeda „pravalyti“ kvėpavimo sistemą. Taip pat taikome vadinamąsias „dumples“ (bhastrika), kai aktyviai dirba diafragma. Iš esmės, kaip treniruojame bet kurį kūno raumenį, taip kvėpuodami treniruojame diafragmą. Šie pratimai veikia kaip aktyvacija – jie pažadina organizmą ir paruošia kūną treniruotei.

– Jūs organizuojate žygius į kalnus, važiavimą dviračiu ar slidinėjimo keliones. Kaip sportinė joga papildo šias fizines veiklas?

– Šias treniruotes atliekame, kad galėtume aktyviai gyventi: važiuoti dviračiu, slidinėti, eiti į kalnus. Tai gali būti žvelgiama kaip į profilaktiką, kad organizmas sustiprėtų. Aišku, sunku tiksliai pasakyti, ar joga tiesiogiai pagerina rezultatus, nes nėra atlikta konkrečių tyrimų. Tačiau žmonės patys pastebi naudą: pavyzdžiui, eidami į kalnus sako, kad kūnas geriau laiko krūvį. Pas mane treniruojasi ir dziudo lankantys žmonės, pats kartais dalyvauju varžybose. Todėl ši praktika padeda „sustatyti“ kūną: sustiprinti vidinius raumenis ir pagerinti stabilumą.

– Kokius jogos privalumus išskirtumėte?

Šiandien daug žmonių dirba sėdimą darbą: prie kompiuterio ar už vairo, todėl judėjimas – būtinybė. Dažnai nutinka, kad žmogus, praleidęs 10–15 metų neaktyvaus gyvenimo, staiga pradeda žaisti tenisą ar kitą aktyvų sportą. Jam pradėjus, labai greitai atsiranda kūno asimetrijos, nes organizmas nėra pasiruošęs. Jėgos joga padeda pasiruošti: stiprina kūną, kad jis galėtų saugiai judėti. Jei veikla užsiimama mėgėjiškai, joga – puikus savęs tobulinimo būdas ir sveikatos gerinimo priemonė.

– Ar ši joga tinkama žmonėms, kurie susiduria su sveikatos bėdomis?

– Jeigu yra aktyvus uždegimas ar skausmas, treniruotis nerekomenduojama. Tačiau jei žmogus gali judėti, visada galima pritaikyti pratimus: pakoreguoti ar ko nors nedaryti, praleisti. Tik svarbiausia apie savo būklę informuoti iš anksto. O jeigu žmogus gali judėti, viskas priklauso tik nuo žmogaus noro ir nuo to, ar jam patinka ši veikla.

Žmonės pasiskirsto į grupes pagal pajėgumą. Yra pradedančiųjų grupė su mažesniu intensyvumu, yra stipresnės grupės ryte ir vakare, taip pat skirtingo pobūdžio treniruotės, pavyzdžiui, su svarmenimis. Tad jei pastebiu, kad žmogui per sunku, patariu rinktis lengvesnį lygį. Progresas vyksta palaipsniui: jei šiandien žmogus padaro 12 atsispaudimų, užuot atlikęs 15, o kitą mėnesį – 13. Būna ir tokių, kurie iškart renkasi intensyvesnes treniruotes – viskas priklauso nuo žmogaus pasirengimo.

– Ką per ilgametę praktiką pastebite apie žmonių pokyčius ir susidomėjimą sportine joga?

– Treniruotes vedu nuo 2004 metų, todėl pokyčiai – aiškiai pastebimi, ypač tarp senjorų, kurie yra viena aktyviausių grupių. Jie atlieka tą patį, ką ir jaunesni žmonės, tik mažesniu intensyvumu ir su daugiau poilsio. Tie, kurie sportuoja reguliariai, skiriasi nuo naujokų. Ir jie patys labai patenkinti rezultatais. Dirbant su naujokais, pastebimos sėdimo darbo pasekmės kaip susikūprinimas, silpni sėdmenys, silpnesnė kojų galinė grandinė. Bet yra ir tokių, kurie pradeda sportuoti, tik išėję į pensiją.

Didžiausias susidomėjimas buvo apie 2008–2010 metus: salės būdavo pilnos, žmones tekdavo rašyti į laukiančiųjų sąrašus. Vėliau atsirado daugiau studijų, todėl žmonės išsisklaidė. O dabar srautai stabilesni: ateina tie, kuriems tikrai patinka, ir lieka ilgam. Dažnai žmonės sugrįžta po daugelio metų: pavyzdžiui, buvę lankytojai, sukūrę šeimas.

– Ar šiandien joga – labiau filosofija ar fizinė veikla?

– Tai, ką darome mes, yra fizinė, sveikatai stiprinti skirta veikla. Indiją siekiančios filosofijos šaknys, žinoma, yra. Tie sudėtingi pratimai, kuriuos matome, reikalauja ilgamečio pasirengimo nuo vaikystės. Todėl daugeliui žmonių šiandien joga tampa ne filosofija, o paprastu ir efektyviu būdu pasirūpinti savo kūnu.

Kaip sportinė joga stiprina kūną kasdieniam gyvenimui?

Jums taip pat gali patikti

Išsėtinės sklerozės diagnozė: kaip išmokti gyventi kitaip?

Panemunės šilo šokėjai vilties nepraranda

Autistiški žmonės dažniau susiduria su depresija ir nerimu: verta tai laiku atpažinti

Autizmo spektro vystymosi ypatybė – ne nuosprendis, o galimybė. Ką dėl to turime padaryti?