Pusiaukelės namai yra įkalinimo įstaiga, tad gyventojų pasipriešinimas tokio objekto atsiradimui jų gyvenamojoje aplinkoje yra normali reakcija. Tačiau valstybės institucijos net tokiais jautriais atvejais savo tikslams pasiekti naudoja pačią brutaliausią institucinę prievartą: atviro tipo įkalinimo įstaigos Tauragėje, Domeikavoje ir Plungėje duris atveria, nederinus jų steigimo su vietos gyventojų bendruomenėmis.

Tyrime pasisakę pašnekovai atkreipia dėmesį ir į kitus svarbius šių įstaigų steigimo momentus. Iki 2022 metų Lietuvoje veikė šeši pusiaukelės namai, tačiau prieš atidarant dar tris Tauragėje, Domeikavoje ir Plungėje nebuvo atlikta analizė, kur tokių namų labiausiai reikia, nevertintas poveikis aplinkai, gyventojų saugumui. Pastatai, kuriuose įsikūrė šios įstaigos, nupirkti neskelbus viešųjų pirkimų konkursų, o visuomenės saugumui užtikrinti reikalingos infrastruktūros sukūrimo ir kitos išlaidos užgulė gyventojų, o ne steigėjų pečius. Ir tokią organizacinę kultūrą pademonstravo institucija, kuriai valstybėje priskirta viena svarbiausių – teisingumo – funkcija.

„Ydingiausia mūsų valstybėje yra tai, kad Teisingumo ministerija, kuri tam tikra prasme turėtų formuoti teisinę savimonę bei kultūrą ir pati sau kelti aukščiausius teisinius standartus, rūpindamasi valstybės autoritetu, elgiasi atvirkščiai – kuria jai pavaldžias įstaigas, apeidama teisės aktus ir įstatymus“, – sako advokatas Saulius Dambrauskas.

Jis atstovauja Domeikavos gyventojų bendruomenei teisme dėl be jų žinios įkurtų pusiaukelės namų Kauno rajone. Gyventojai siekia teisiniu keliu įrodyti, kad šių namų steigimas buvo neteisėtas. Teismų maratonas tik prasideda, teisybės paieškos gali užtrukti kelerius metus ir kainuoti bendruomenei nemažai resursų, tačiau Lietuvos ateities visuomenė jau dabar gali padėkoti domeikaviečiam – po jų protestų Teisingumo ministerija ir Kalėjimų tarnyba ėmė kardinaliai keisti elgesio metodus ir nors labai pavėluotai – ieškoti dialogo su gyventojais.

Apie tai daugiau rašoma I-oje tyrimo dalyje nuoroda

TYRIMAS (II DALIS) TRUMPAI

Susipriešinę

„Pusiaukelės namų Domeikavoje istorija prasidėjo melu. Kiek kartų žmogui gali atleisti melą? Ne daugiau dviejų kartų. Nes jei meluoja nuolat – tai jau elgesio schema. Būtent taip elgėsi Kalėjimų tarnyba. Apie rajono merą išvis nenoriu kalbėti /…/. Jis tiesiog „pardavė“ savo žmones“, – sako šalia pusiaukelės namų Domeikavoje gyvenantis aktorius Ridas Žirgulis.

„Džiaugiuosi, kad šiandien bendravimas su vietos bendruomene yra jau visiškai kitoks. Diskusijos su bendruomenių atstovai neretėja, vyksta prie apskrito stalo, įtraukiant vietos savivaldos, policijos atstovus“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Neinformuoti

Pusiaukelės namų steigimo Tauragėje, Domeikavoje ir Plungėje pradžią ženklino slaptumas.

Kad Domeikavos gyvenvietėje, individualių namų rajone, jau labai greitai duris atvers pusiaukelės namai, gyventojai sužinojo iš internete 2023 m. spalį pasirodžiusio darbo skelbimo, kad Kalėjimų tarnyba ieško darbuotojų Stumbro gatvėje kuriamai įkalinimo įstaigai. SKAITYTI

Apie Tauragėje steigiamus pusiaukelės namus tauragiškiai sužinojo žiūrėdami televiziją – 2022 m. spalį vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje Tauragės savivaldybė apdovanota „Auksine krivūle“ už Savivaldybės indėlį į pusiaukelės namų plėtrą, nors apie tokią įstaigą tąsyk tauragiškiai išgirdo pirmą kartą. SKAITYTI

Ilgai slėptą faktą, jog ir Plungėje planuojama atidaryti pusiaukelės namus, nors šiame mieste pastatas įsigytas jau prieš metus, taip pat išviešino ne Lietuvos kalėjimų tarnyba, Savivaldybė ar Teisingumo ministerija, o vietos žiniasklaida. Pusiaukelės namai Plungėje vis dar nepradėjo veiklos, nors teigiama, kad vyksta dokumentų tvarkymo procesai, tačiau gali būti, kad jų atvėrimą stabdo savivaldos požiūris ir domeikaviečių pradėti teismai. SKAITYTI

Neskaidrūs

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovaujami kalėjimų sistemos darbuotojai kelia tris pagrindinius klausimus: dėl pusiaukelės namų steigimui pasirinktų miestų, mažinamo tuose namuose gyvenančių nuteistųjų skaičiaus ir skirstymo pagal padarytas nusikalstamas veikas. „Kodėl ne Klaipėdoje, kur tokios įstaigos nėra, o tikrai daug nuteistųjų sugrįžta ten gyventi? Į tuos klausimus nėra atsakymų“, – sako LTPF atstovas. SKAITYTI

Kokius pastatus įsigyti ir už kiek, sprendė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Konkursai jų įsigyjimui nebuvo skelbiami.

Siekdama įrodyti, kad pastatas pusiaukelės namų poreikiams Domeikavoje nupirktas brangiau nei rinkos kaina, vietos bendruomenė užsakė nepriklausomą nekilnojamojo turto vertės nustatymo konsultacinę išvadą. Ji parodė, jog pastatas su žeme Stumbro gatvėje įsigytas 35–40 proc. brangiau nei įvertino turto vertinimo teismo ekspertas. SKAITYTI

Palyginimui: matematiškai vertinant vieno kv. metro kainą, pastato įsigijimas ir jo pritaikymas nuteistųjų poreikiams Plungėje atsiėjo truputį pigiau nei Tauragėje, bet brangiau nei Kauno rajone – 1 250 eurų. SKAITYTI

Rugsėjo pabaigos duomenimis, portale aruodas.lt administracinės paskirties patalpų pardavimo kainos Plungėje svyravo nuo 392 iki 810 eurų už kv. metrą, Tauragėje už panašaus administracinio pastato kv. metrą prašoma 411 eurų.

Fotomenininko Andriaus Repšio parodos „4 kv. m laisvės“ nuotrauka

TYRIMAS (pilna versija)

Siūlo privalomą informavimą įtvirtinti įstatymu

„Taip, kaip buvo įkurti Domeikavos pusiaukelės namai, neturėtų vykti“, – teigia Seimo narys Viktoras Pranckietis, drauge su dar pusšimčių įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų šių metų birželį inicijavęs Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Parlamentarų siūlomas pakeitimas įpareigos valstybės institucijas iš anksto informuoti gyventojus apie šalia jų namų kuriamas specialiosios paskirties įstaigas – kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų, kt. pastatus.

„Kaip pavyzdį norėčiau paminėti „Rheinmetall“ planus statyti gamyklą Baisogaloje. Juk pradžioje taip pat kilo gyventojų nepasitenkinimas, baimė, kad dėl tokios gamyklos jie taps karo taikiniu, tačiau Vokietijos verslo atstovai patys atvyko į Baisogalą, susitiko su gyventojais, supažindino juos su savo planais, pristatė naudas, kurias gaus miestelis, ir viskas nurimo, net atvirkščiai – žmonės jau laukia tos gamyklos statybų. Verslas tai padarė prieš Vyriausybės sprendimą leisti toje vietoje kurtis specialiosios paskirties karinei gamyklai. Tai didžiulis skirtumas, nei pristatyti projektą jau po fakto, kaip nutiko Domeikavoje“, – sako jis.

Deja, liepos pabaigoje Vyriausybė grupės Seimo narių parengtą Vietos savivaldos įstatymo pataisą įvertino neigiamai, esą tokios pataisos net gali pakenkti valstybės gynybos poreikiams, nes į specialiosios paskirties objektų sąrašą patenka ir kariniai objektai. Liberalas V. Pranckietis siūlo iš pataisos karinius objektus išbraukti. Jis sutinka, kad ne visuomet įmanoma ir saugu gyventojus informuoti apie kuriamus karinius objektus, bet apie visus kitus, jo manymu, turi būti pranešta vietos bendruomenei.

„Manau, jeigu nuo pradžių viskas būtų vykę kitaip, jei žmonės žinotų, kokia įstaiga kuriama Domeikavoje, kokia jos paskirtis, veikla, teikiama nauda visuomenei, jei būtų iš anksto pasirūpinta saugumui reikalingomis priemonėmis, tikrai nebūtų tokio susipriešinimo, kai keli tūkstančiai žmonių ateina į protestą. Aišku, mūsų siūloma įstatymo pataisa šios situacijos jau nebepakeis, bet gal ateityje padės išvengti tokio ažiotažo“, – kalba parlamentaras.

Pagal jo drauge su kolegomis siūlomą pataisą, informacija apie steigiamus specialiosios paskirties objektus (išskyrus karinius) turės būti iš anksto pateikta gyventojams ir savivaldybių tarybų nariams.

Tačiau tyrimas parodė, kad Tauragės, Kauno ir Plungės rajonų savivaldybės ir taip žinojo apie LKT planus jų teritorijose steigti pusiaukelės namus, nes gavo Kalėjimų tarnybos užklausas dėl tam reikalingų pastatų. Ši informacija buvo žinoma ir rajonų merams, deja, pastarieji žinią nuo gyventojų slėpė iki pat paskutinės akimirkos.

Tad siūloma įstatymo pataisa gali ir neduoti norimos naudos, į tai dėmesį atkreipia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, teigianti, kad projekto iniciatoriai siūlo suteikti Savivaldybei funkciją dalyvauti svarstant pastatų įrengimą, o ne numato pareigą informuoti savivaldą ar įtraukti vietos bendruomenę (aut. pastaba – projekte 6 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 24 punktu ir jį išdėstyti taip: „24) dalyvavimas svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų (…) įrengimo (statybos ar rekonstrukcijos būdu) savivaldybėje planus;“).

Ministrė sako, kad sprendimą, kaip balsuos dėl šios pataisos, priims tik pamačiusi galutinę projekto versiją po svarstymo Seime. Ji patvirtino, kad šiuo metu Seime yra pritarta šioms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, tačiau kilo klausimų dėl suderinamumo su valstybės saugumo uždaviniais. „Tikėtina, kad diskusijoms Seimo komitetuose pasibaigus, įstatymo formuluotės gali atrodyti šiek tiek kitaip nei pateikimo stadijoje“, – sako su Laisvės partija į Seimą išrinkta ministrė. Ji yra šios partijos kandidatė ir artėjančiuose rinkimuose.

LR Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. TM nuotr.

Sugadino gerą idėją ir visus supriešino

„Labiau sugadinti gerą pusiaukelės namų modelio idėją, kaip tai padarė mūsų institucijos, tikriausiai nebūtų įmanoma net blogiausiame scenarijuje“, – sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius. Pasak Vilniaus kalėjime šiuo metu dirbančio pareigūno, palydėjimo į laisvę modelis, kuomet gyvendami pusiaukelės namuose nuteistieji pamažu susigrąžina socialinius įgūdžius, grįžta į darbo rinką ir vėliau saugiai tęsia jau visiškai savarankišką gyvenimą, yra puikiai veikiantis, vienokia ar kitokia forma naudojamas ne vienoje šalyje, jau prigijęs ir duodantis gerus resocializacijos rodiklius ir Lietuvoje.

„Pati pusiaukelės namų idėja yra labai gera. Pusiaukelės namai jau daug metų veikia Vilniuje ir mes matome didelę naudą to, kad galim nuo visuomenės ilgai buvusiam izoliuotam asmeniui, su tam tikra kontrole, suteikti galimybes palaipsniui grįžti į normalų gyvenimą. Bet kaip buvo steigiami pastarieji namai Tauragėje ir Domeikavoje…Buvo daug žmonių, kurie iki tol gal net nebuvo girdėję apie tokią pusiaukelės namų koncepciją, o dabar taip visi supriešinti, kad kai pamini pusiaukelės namus, iškart sako – girdėjom, čia tas Domeikavos skandalas… daug mūsų pastangų nubraukta, pareigūnai demotyvuoti, sukurta didelė priešprieša tiek prieš nuteistuosius, tiek prieš sistemos darbuotojus“, – sako jis.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska sutinka, kad steigiant pusiaukelės namus buvo padaryta komunikacijos klaidų, kurios lėmė nežinomybę ir nerimą. „Džiaugiuosi, kad šiandien bendravimas su vietos bendruomene yra jau visiškai kitoks. Diskusijos su bendruomenių atstovai neretėja, vyksta prie apskrito stalo, įtraukiant vietos savivaldos, policijos atstovus, o Domeikavos pusiaukelės namai išlieka atviri tiek kaimynams, tiek visuomenei ir žiniasklaidai“, – sako ji.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius. Asmen. archyvo nuotr.

Didžiausias kaimas Lietuvoje – jau seniai ne kaimas

Visai šalia Kauno, tačiau formaliai Kauno rajonui priklausanti Domeikava yra tituluojama didžiausiu kaimu Lietuvoje, nors jau ne vieną dešimtmetį ši teritorija vystosi miesto principu, o įvažiavę į Domeikavą net nesuprasite, kad esate nebe Kaune. Šalia individualių namų statomi ištisi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriasi mokyklos, darželiai, parduotuvės, gausu paslaugų ir gamybos įmonių.

Kauno rajono savivaldybės duomenimis, Domeikavos seniūnijos gyventojų skaičius šiuo metu siekia 12 tūkstančių, tačiau gyventojų gali būti ir daugiau, nes teritorija jau seniai tapo tankiai apgyvendintu Kauno priemiesčiu, kuriame kuriasi ir mieste registruoti asmenys. Jei nepateksite į automobilių spūstis, Kauno centrą iš Domeikavos pakraščio pasieksite vos per 10–15 minučių.

Kad gyvenvietėje, individualių namų rajone, visai šalia čia veikiančios šv. Kazimiero progimnazijos jau labai greitai duris atvers pusiaukelės namai, gyventojai sužinojo iš internete 2023 m. spalį pasirodžiusio darbo skelbimo. Panašiu metu atsirado ir įrašas Neklinojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kad pastatą-svečių namus, adresu Stumbro g. 3, iš investicinio fondo „Synergy finance“ įsigijo Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT).

Viešai buvo skelbiama, kad pastato Domeikavoje įsigijimui ir pritaikymui pusiaukelės namų poreikiams išleista 1,3 mln eurų, tačiau pinigai – ne iš Lietuvos biudžeto, o Norvegijos lėšos, skirtos pagal 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamos programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“ (aut. pastaba – iš projekto lėšų pastatui Domeikavoje pirkti ir pritaikyti pusiaukelės namų poreikiams skirta1 409 462 eurų).

Prieš tai pastatas buvo įrengtas kaip viešbutis darbuotojams, taip pat buvo pasirodę skelbimų portale Aruodas.lt, kur buvo siūloma pirkti pastate atskirus butus.

Pradėję domėtis, kur kuriasi nauja įstaiga ir kas joje gyvens, žmonės ėmė dalintis informacija socialiniuose tinkluose bei planuoti pasipriešinimo akcijas. Per spalio ir lapkričio mėnesius Domeikavos gyventojai suorganizavo peticiją prieš pusiaukelės namų Domeikavoje steigimą, surinkta beveik 5000 parašų, ėmė kurtis protestuoti kviečiančios socialinių tinklų grupės, o ant pusiaukelės namų tvorų atsirado protestą išreiškiantys plakatai.

Lapkričio pabaigoje į Domeikavą, susitikti su protestuojančiais gyventojais bei jų atstovais atvyko ir teisingumo ministrė E. Dobrowolska, tačiau po susitikimo žmonės liko nusivylę: pirmieji gyventojai į Domeikavos pusiaukelės namus atvyko jau po poros savaičių – gruodžio viduryje.

Domeikavos pusiaukelės namai | R. Vilkelio nuotr.

Pusiaukelės namai Domeikavoje veiklą pradėjo neteisėtai?

Pasak Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitijos seniūnaitės Rimos Stabrauskienės, pirmieji nuteistieji į pusiaukelės namus perkelti nelegaliai – tuo metu objekto paskirtis nebuvo pakeista į specialiąją. Tą patį tvirtina ir advokatas S. Dambrauskas. „Tik gerokai vėliau rajono Taryba balsavo dėl leidimo keisti žemės sklypo paskirtį bei prasidėjo kiti pusiaukelės namų veiklai pradėti būtini teisiniai procesai – būtent šių procesų neatitikimą teisės aktams mes skundžiame teismui“, – sako S. Dambrauskas.

Nors Domeikavos pusiaukelės namai jau veikia, juose rugpjūčio pabaigoje gyveno 11-ka asmenų, o iki metų pabaigos bus apgyvendinta 15, tačiau gyventojai ir toliau nenuleidžia rankų. Teismui pateikti du vietos bendruomenės keliami ieškiniai – vienas jų – Kauno rajono savivaldybei, kitas – Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškinio teikėjai jau gavo kvietimus į pirmąjį teismo posėdį, kuris vyks labai greitai – 2024 m. spalio 3 d.

Visgi, aktyvūs gyventojų protestai leido bent laikinai pasiekti ir tam tikrų kompromisų: visi Domeikavoje bausmę atliekantys nuteistieji yra stebimi elektroninėmis priemonėmis (nešioja apykojes), pažadėta, kad čia negyvens asmenys, teisti už smurtinius, taip pat seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Sustabdytas ir Teisingumo ministerijos užmojis į Domeikavoje įsigytą pastatą perkelti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrių.

Šalia pusiaukelės namų Domeikavoje gyvenančio aktoriaus Rido Žirgulio komentaras

Aš niekuo nepasitikiu, tik savo šeima. Turėjau du draugus, vienas mirė, kitas pasielgė taip, kad nebegaliu pasitikėti.

Su pusiaukelės namais Domeikavoje visa istorija prasidėjo melu. Kiek kartų žmogui gali atleisti melą? Ne daugiau dviejų kartų. Nes jei meluoja nuolat – tai jau elgesio schema. Būtent taip elgėsi Kalėjimų tarnyba, kuri niekam nežinant, tyliai ramiai įsigijo pastatą ir įdėjo skelbimą, kad darbui Stumbro gatvėje ieško darbuotojų. Mums buvo tikrų tikriausias šokas.

Apie rajono merą išvis nenoriu kalbėti, juo niekada daugiau nepasitikėsiu. Nes prieš rinkimus Giraitės bendruomenę gynė, o po rinkimų – prašom, darykit Domeikavoje ką norit. Jis tiesiog „pardavė“ savo žmones.

Į pusiaukelės namus tikrai nepatenka angelėliai, jie po 10–15 metų sėdėję „zonoj“. Sėdę už kūno sužalojimus su sunkiom pasekmėm ar letaline išeitim. Arba už finansines machinacijas itin stambiu mastu. Pasižiūrėkit, kokiais automobiliais jie važinėja…

Mano draugas, turintis ryšių su nusikalstamu pasauliu, pasakė: „Tu būk ramus, vieno kilometro spinduliu čia niekas nevyks – jiems „mietkes“ (aut. pastaba – žymes) sudės, kur reikia. Tas jau ir vyksta: namų plėšimai, vagystės iš sandėliukų – mes turim filmuotą medžiagą.

Pravieniškėse stovi tušti pastatai, jei padarei nusikaltimą, tai ir sėdėk. Aš nebūsiu gailestingas nė vienam iš šių žmonių.

Esu kategoriškas žmogus: „terbos, lazdos ir tiurmos neatsižadėk niekados“. Visko gyvenime nutinka, bet nereikia mums piešti tų žmonių angelais. Turim būti realistai, žmonės nesikeičia.

Kalbėjau su žmogumi, kuris sėdėjo 13 metų, jis pats sakė, kad kai išėjo į laisvę, jam pirma mintis buvo, nu ką čia dabar padaryti? Nes jis daugiau nieko nemoka.

Jei iš tiesų norime kažkokio rezultato, ne taip viskas turi vykti: įkėliau tau į kiemą kalėjimą ir jo gyventojai dabar čia taisysis. Neva jie čia adaptuosis, įsilies į bendruomenę… Tos bendruomenės net neįleido, kai padarė pirmą pusės metų veiklos pristatymą. Pasakos čia viskas. Akių dūmimas.

Tas Kulikauskas (buvęs LKT vadovas) užtat taip „naglai“ ir elgėsi, pagal principą – po manęs kad ir tvanas. Nes žinojo, kad jo kadencija baigiasi.

Suprasčiau, jei bent prieš metus atvažiuotų, papasakotų, ką planuoja, kaip čia viskas veiks, kokios mums reikia pagalbos, kokios – jiems. Dabar atvažiavo ministrė tik varnelę užsidėti, pavaidino, kad jai labai rūpi, nors visą laiką žiūrėjo į laikrodį ir vos spėjo įsėsti į automobilį, kai atsirado pranešimas, kad gyventojai su viskuo sutiko ir pusiaukelės namai Domeikavoje bus atidaryti. Straipsnis akivaizdžiai buvo paruoštas iš anksto!

Palaipsniui turėtų viskas vykti, turėtų susirinkti ekspertai, ieškoti tinkamos vietos, nes taip, kaip dabar padaryta, tai netinkama ta vieta visiškai, ten aplink mokyklos, darželiai. Žmones reikia pripratinti prie tokio pokyčio, duoti jiems laiko susigyventi su ta mintimi, kad turės gyventi tokioje kaimynystėje. Laiko juk buvo tam, projektas seniai prasidėjo.

Galėjo ir aplinką tinkamai sutvarkyti, įrengti daugiau kamerų, papildomo apšvietimo. Kad jie pas save kameras įrengė, tai čia mums nuo to nei šilta, nei šalta. Mums saugumo trūksta prie savo namų ir dabar tai tapo mūsų asmeniniu rūpesčiu. Viskas, kas papildomai daroma, daroma iš rajono Savivaldybės biudžeto, tai reiškia, kad lieka nepadaryta kažkas kito, kas reikalinga visiems savivaldybės gyventojams. Visi esam nukentėję.

Domeikavoje gyvenantis aktorius Ridas Žirgulis. B. Sabaliauskaitės nuotr. — Domeikavoje gyvenantis aktorius Ridas Žirgulis | B. Sabaliauskaitės nuotr.

Tauragiškiai apie kuriamus pusiaukelės namus sužinojo iš TV

Apie Tauragėje steigiamus pusiaukelės namus tauragiškiai sužinojo žiūrėdami televiziją. 2022 m. spalį vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje Tauragės savivaldybė buvo apdovanota „Auksine krivūle“. Ją skyrė Teisingumo ministerija už Savivaldybės indėlį į pusiaukelės namų plėtrą. Apdovanojimą scenoje atsiėmęs rajono meras Dovydas Kaminska jau kitą dieną sulaukė vietos žurnalistų klausimų.

Nors žmonės nei žinojo, nei girdėjo apie jų miestelyje įsikursiančius pusiaukelės namus, vietos laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistai greitai išsiaiškino, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba planuoja įsigyti administracinės paskirties pastatą Pramonės gatvėje. „Apdovanojimas buvo įteiktas ne už konkrečius jau įsteigtus pusiaukelės namus, o už tai, kad Tauragės savivaldybė palaiko pusiaukelės namų filosofiją“, –naujienų agentūrai BNS po renginio teisinosi teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypą su jame esančiu administracinės paskirties pastatu iš bendrovės „Tauragės agrotechnika“ LKT išpirko tik 2023 metų balandį, tuomet organizuotas ir LKT bei Savivaldybės atstovų susitikimas su vietos gyventojais Tik tai buvo nebe planai, o fakto konstatavimas. „Pusiaukelės namai Pramonės gatvėje bus“, – lyg kirviu nukirto į Tauragę atvykę LKT ir Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai. Pirmieji nuteistieji čia apgyvendinti birželį.

Balandžio pabaigoje „Tauragės kurjeris“ paskelbė, kad sovietmečiu Miškų ūkiui priklausęs statinys Lietuvos kalėjimų tarnybai atsiėjo 750 tūkst. Eur (aut. pastaba – tiksli iš projekto lėšų panaudota suma pastatui Tauragėje įsigyti ir pritaikyti – 806 149,49 Eur). Pasak žurnalistų, pastatą valstybei pardavusi „Tauragės agrotechnika“ jį renovavo, planavo kurti viešbutį, bet valstybės pasiūlymas buvo toks dosnus, kad buvo sunku atsilaikyti.

Statinį valstybė pirko neskelbusi konkurso. Konkursai neskelbti ir dėl statinių Plungėje bei Domeikavoje.

„Iš pradžių nebuvo skelbiama, kiek pastatas kainavo, tačiau mes siuntėme užklausas Kalėjimų tarnybai ir galiausiai gavome atsakymą. Visgi, susidarė įspūdis, kad buvo veikiama greitai, užtikrintai, tačiau informacija nuo žmonių buvo slepiama. Rajonas, kuriame nupirktas pastatas, yra gamybinio tipo, bet ten yra nuosavų namų, normalu, kad žmonės nenori tokios kaimynystės“, – sakė „Tauragės kurjerio“ direktorė Ramunė Ramanauskienė.

Tauragės pusiaukelės namai | Archyvo nuotr.

Įkurtuves Plungėje sustabdė domeikaviečiai?

Ilgai slėptą faktą, jog ir Plungėje planuojama atidaryti pusiaukelės namus, taip pat išviešino ne Lietuvos kalėjimų tarnyba, Savivaldybė ar Teisingumo ministerija, o vietos žiniasklaida. 2023 m. lapkritį vietos laikraščiai parašė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba nusipirko pastatą Lentpjūvės gatvėje ir čia įkurdins atviro tipo įkalinimo įstaigą, kurioje veiks ir Lietuvos probacijos tarnyba.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai skelbia, kad administracinį pastatą Lietuvos kalėjimų tarnyba įsigijo dar 2022 metų pabaigoje – gruodžio 22 d. Kaip jau įprasta, šie planai nederinti nei nei su Savivaldybe, nei su vietos bendruomene. Iki šiol nebuvo skelbiama ir kiek atsiėjo sandoris.

LKT vadovų, Savivaldybės atstovų ir mero Audriaus Klišonio susitikimas su vietos bendruomene įvyko tik praėjus savaitei po fakto paviešinimo vietos spaudoje s ir beveik metams laiko po pastato įsigijimo –- 2023 m. lapkritį. Panašiai tokiu metu jau „virė“ istorija Domeikavoje. Tačiau skirtingai nei Tauragėje ar Domeikavoje, ši įstaiga Plungėje vis dar nepradėjo veikti, nors pastatas įrengtas ir jau laukia gyventojų. LKT vadovas Mindaugas Kairys šio tyrimo autorei nurodė, kad tikisi, jog Plungėje pusiaukelės namai pradės veikti 2024 m. pabaigoje, tačiau meras A. Klišonis tikina, kad viską spręs patys gyventojai.

„Pastaruoju metu planuotas pusiaukelės namų steigimas Plungėje yra sustojęs. Priežastis – pastatas neatitinka paskirties. Šiuo metu vyksta Plungės miesto bendrojo plano keitimo procedūros, kurios turėtų būti užbaigtos šių metų rudenį. Viena iš tų procedūrų – gyventojų apklausa, taigi gyventojai turės galimybę išsakyti savo nuomonę dėl pusiaukelės namų veiklos“, – rugpjūčio mėnesį komentavo Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis.

Pasak jo, spalį ar lapkritį pakoreguotą Plungės miesto bendrąjį planą tvirtins Plungės rajono savivaldybės taryba. „Tikiuosi, balsuodami už sprendinius, Tarybos nariai pirmiausia atsižvelgs į gyventojų nuomonę, kurią jie išsakys apklausos metu. Jei gyventojai neprieštaraus, pusiaukelės namų idėja galimai bus vystoma toliau, bet jei apklausoje pasisakys prieš tokį sprendinį, manau, ir Savivaldybės taryba balsuos „prieš“ Plungės miesto bendrojo plano korekcijas, susijusias su pataisos namų steigimu“, – patarėjos atsiųstame komentare teigė Plungės rajono meras.

Tyrimo autorei pradėjus domėtis pastato Plungėje įsigyjimo kaina, laikraštyje „Plungė“ rugsėjo 12 d. publikuotas straipsnis apie pusiaukelės namų situaciją. Jame pirmą kartą paskelbta, kad šis pastatas Kalėjimų tarnybai neva atsiėjo 520 tūkst. eurų ir kad pastatas nupirktas iš fizinio asmens. Vietinių Plungės gyventojų teigimu, anksčiau šiame pastate buvo įsikūrusi dujų tarnyba, o registrų centro išrašuose galima aptikti įrašų apie tai, kad nuosavybės teisių yra turėjusi ir akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“.

LKT pateiktais duomenimis, Plungės pusiaukelės namų pastato įsigijimas ir pritaikymas pusiaukelės namų poreikiams atsiėjo beveik 1 mln. eurų (aut. pastaba – tiksli iš projekto lėšų panaudota suma – 986 296, 86 eurų).

Rugsėjo pradžioje LKT komunikacijos atstovė Virginija Vervečkaitė informavo, kad Plungės pusiaukelės namų atidarymas nukeliamas vėlesniam terminui, nes „vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, vykdomos nekilnojamo turto registracijos procedūros“. Kiek jos užtruks, atstovė nekomentavo.

Plungės pusiaukelės namai | Archyvo nuotr.

Nėra paprasta įsigyti tinkamus pastatus

„Nereikėtų galvoti, kad buvo labai paprasta rasti pastatus, kurie būtų tinkami įkurti pusiaukelės namus“, – sako LKT vadovas M. Kairys. „Apklausėme savivaldybes, ar nedisponuoja pastatais, kurie atitiktų šio palydėjimo modelio poreikį, jie pasiūlė keletą variantų, bet vieni netiko pagal dydį, kiti reikalavo didelių investicijų. Galiausiai pasirinkti pastatai, kurie pilnai atitinka mūsų poreikius“.

Atsakydamas į užklausą, kodėl pasirinkti konkretūs pastatai, kodėl dėl jų įsigijimo nevykdytos viešųjų pirkimų procedūros, teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys teigė, kad pastatai Tauragėje, Plungėje ir Kauno rajone buvo pasirinkti Lietuvos Kalėjimų tarnybos sudarytos specialios komisijos sprendimu, todėl dėl informacijos apie pastatų pardavėjus patarė kreiptis į Lietuvos Kalėjimų tarnybą. Tačiau konkretaus atsakymo, kokiu pagrindu nuspręsta kurti pusiaukelės namus būtent tose savivaldybėse, kuriose jie šiuo metu kuriami, nepateikė nė vienas iš kalbintų pareigūnų.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas patvirtino, kad prašymą padėti surasti tinkamas patalpas pusiaukelės namams Savivaldybės administracijos darbuotojai dar iš tuomečio Lietuvos kalėjimų departamento gavo 2021 m. kovo mėnesį. „Išnagrinėjusi prašymą, Kauno rajono savivaldybė raštu informavo, kad tokių patalpų neturi“, – teigė patarėjas.

E. Mališauskas priminė, kad 2021 m. pabaigoje kalėjimų tarnyba bandė iš Turto banko perimti buvusias studentų bendrabučio patalpas Girionyse, Liepų gatvėje (Samylų sen.), tačiau sukilo vietos gyventojai, buvo svarstymų įrengti pusiaukelės namus Kauno mieste, Ežero gatvėje, tačiau ten netiko pastatas. E. Mališausko teigimu, pastatą Stumbro g. 3, Šakių kaime (Domeikavos sen.), Lietuvos kalėjimų tarnyba susirado ir įsigijo savo iniciatyva be derinimo su Savivaldybės administracija.

Tačiau Domeikavos gyventojai netiki, kad rajono Savivaldybė ir meras galėjo nežinoti, jog toks sandoris įvyks. Žmonėmsapmaudu, kad vietos gyventojų poreikiais privalanti rūpintis vietos savivalda į gyventojus pasižiūrėjo formaliai – kadangi įstatyme neparašyta, kad apie tokių įstaigų steigimą privaloma informuoti iš anksto, to niekas ir nepadarė.

Kaltės dėl komunikacijos su bendruomenėmis trūkumo nelinkęs prisiimti ir naujasis LKT vadovas ((aut. pastaba – Mindaugas Kairys LKT direktoriaus pareigas pradėjo eiti š. m. gegužės 10 d., anksčiau jis dirbo LKT direktoriaus pavaduotoju). „Žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje nenori ir kitokių objektų, kurie susiję su specialiais žmonių poreikiais, pavyzdžiui, psichine negalia. Manau, kad tai visuomenės brandos tema, o stigmas mažinti gali tik tinkama edukacija. Su Domeikava įvyko ir teigiamas dalykas, jei dar kas nežinojo apie pusiaukelės namų modelį, tai dabar ši informacija tapo visiems prieinama, jos yra labai daug“, – sako M. Kairys.

Paklaustas, kodėl visgi gyventojai apie LKT planus nebuvo informuoti iš anksto, vadovas ginasi: „Mes tikrai negalėjome pradėti informuoti anksčiau, nei įvyko sandoriai dėl pastatų. Kai tik tapo aišku, kad įstaigos galės pradėti veikti, iškart organizavome susitikimus“.

LKT vadovas Mindaugas Kairys | Ekrano nuotr. — LKT vadovas Mindaugas Kairys | nuotolinio interviu ekrano vaizdas

„Šiltnamio“ sąlygos piktina pareigūnus

Nors Domeikavos bendruomenė vis dar nepraranda vilčių sustabdyti pastate Stumbro g. įsikūrusių pusiaukelės namų veiklą, tačiau stiprių argumentų, kad LKT sugalvotų uždaryti šią įstaigą ar pakeistų jos paskirtį, rasti sudėtinga. Nebent tai padaryti įpareigos teismas.

„Ne visai su jumis sutinku, – sako Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas D. Čekavičius. – Kai mums buvo pristatoma reforma, po kurios visi Lietuvos kalėjimai buvo galiausiai sujungti į vieną įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybą, buvo teigiama, kad šiuo pokyčiu bus siekiama, jog visoje sistemoje kiekvieno nuteistojo išlaikymas kainuotų vienodai, tačiau su Domeikavos pusiaukelės namais, akivaizdu, vaizdas gerokai išsikreipia“.

D. Čekavičius siūlo pasižiūrėti, koks Domeikavos pastato plotas ir kiek jame apgyvendinta nuteistųjų.

„Beveik 1200 kv. metrų ploto pastate šiuo metu gyvena vos daugiau nei dešimt nuteistųjų, tačiau pastatą prižiūrėti, šildyti vis tiek reikia, vadinasi išlaikymas vienuose pusiaukelės namuose jau kardinaliai skiriasi nuo kitų. Taip pat labai nesąžiningai atrodo ir skirtingi krūviai darbuotojams. Kadangi pažadėta, jog Domeikavoje nebus teistų už smurtinius nusikaltimus, kaip jaustis darbuotojui, dirbančiam, pavyzdžiui, Vilniaus pusiaukelės namuose, kur yra nuteistų už nužudymus, plėšimus, narkotikų platinimą. Nors prieš bausmių vykdymo sistemos reformą kalbėta apie darbuotojų darbo krūvių suvienodinimą, tačiau dabar Domeikavoje akivaizdžiai kuriamos išskirtinės „šiltnamio sąlygos“. Ministrė prieš reformą žadėjo mums kardinaliai kitą perspektyvą“, – pabrėžia D. Čekavičius.

Jo teigimu, daugiausia kalinčių asmenų yra iš didžiųjų šalies miestų. „Didžiuosiuose miestuose gyvena ir nuteistųjų artimieji, todėl į pusiaukelės namus perkeliami asmenys ne priartinami prie namų ir šeimos, kas labai svarbu jų asmeninei motyvacijai nenusikalsti pakartotinai, o atvirkščiai – atitolinami. Be to, regionuose nuteistam asmeniui yra žymiai sudėtingiau įsidarbinti, o tinkamas darbas yra ypatingai svarbi sąlyga nusikalstamo gyvenimo būdo atsisakyti siekiančiam asmeniui“, – pabrėžia D. Čekavičius.

Jo vertinimu, studijos, įrodančios, kad, pavyzdžiui, buvo didesnis poreikis kurti pusiaukelės namus Tauragėje, nes čia grįžta gyventi daug nuteistųjų, jam neteko matyti. „Kodėl ne Klaipėdoje, kur tokios įstaigos nėra, o tikrai daug nuteistųjų sugrįžta ten gyventi? Į tuos klausimus nėra atsakymų“, – sako jis.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska turi gana aiškų atsakymą į pareigūnų profesinės sąjungos kritiką dėl pusiaukelės namų steigimo mažesniuose miestuose. „Pusiaukelės namų koncepcija gali parodyti geriausius rezultatus, kai tokie namai yra steigiami regioniniu principu, stiprinant galimybes nuteistiesiems priartėti prie savo šeimų ir darbo vietų. Šie faktoriai užtikrina nuteistųjų kontrolę ir integraciją“, – sako ji.

Domeikavos pusiaukelės namuose - susitikimas su bendruomene | B. Sabaliauskaitės nuotr. — Domeikavos pusiaukelės namuose – susitikimas su bendruomene | B. Sabaliauskaitės nuotr.

Ar pastatai nupirkti brangiau nei rinkos kaina?

Bendruomenių atstovai kelia versiją kad pusiaukelės namai steigiami ten, kur atsirado „tinkami“ pastatai. „Ir jų, greičiausiai, ieškota kitu būdu, nei mums pasakojama, – sako domeikaviškis Kęstutis M.

„Įsivaizduokit, kaip paranku: žinai, kad valstybė pirks tris pastatus, žinai kainą, kurią skirs, tada toliau nuo visų akių, atokesniuose miestuose, ieškai trijų pastatų, randi, tariesi. Imituodamas kažkokį konkursą užklausi savivaldybių, bet jos kaip tyčia nieko neranda. Pastatų pirkimo kainos paprastai iš anksto neskelbiamos – tai susitarimo tarp pirkėjo ir pardavėjo reikalas. Tad kas iš tiesų galėtų paneigti, kad šiuose sandoriuose nebuvo kažkokių užkulisinių susitarimų, pavyzdžiui, kai pardavėjas grąžina dalį sumos į kažkieno sąskaitą arba atneša pinigus stiklainiukuose ar vokeliuose?“ – retoriškai klausia vyras.

Jo teigimu, tuo metu, kai Domeikavoje buvo nupirktas pastatas, kitoje vietoje, labiau pakraštyje, taip pat buvo parduodamas panašus pastatas. „Galų gale per tiek laiko, jei pradėjo ieškoti 2021 m., jau ir visiškai naują pastatą galėjo pastatyti, bet su nauju sudėtinga, visur prireiks viešųjų pirkimų. Patys suprantat – neapsimoka“, – mintimis dalinasi gyventojas.

Siekdama įrodyti, kad pastatas pusiaukelės namų poreikiams Domeikavoje nupirktas brangiau nei rinkos kaina, vietos bendruomenė užsakė nepriklausomą nekilnojamojo turto vertės nustatymo konsultacinę išvadą. Ją parengė sertifikuotas turto vertinimo teismo ekspertas Juozas Urbonas. Pagal teisės aktus atliktame vertinime nurodoma, kad šio pastato ir sklypo vertė 2023 metų spalio mėnesį, kuomet įvyko sandoris, buvo 945 520 eurų. Tačiau realybėje pastatas Stumbro gatvėje nupirktas už ženkliai didesnę sumą – 1,3 mln. eurų. Dar apie 100 tūkst. eurų skirta pritaikymui pusiaukelės namų poreikiams. Komentuoti savo vertinimo išvadas J. Urbonas nesutiko, argumentuodamas, kad medžiaga buvo rengta teismui.

Registrų centro išraše 1 171 kv. metrų pastatas įvardijamas kaip svečių namai, o jo paskirtis – viešbučių. Nurodomi statybos užbaigimo metai – 1971 m., rekonstrukcijos – 2017 m. Tuo pačiu adresu yra ir daugiau turto, skaitant Registrų centro išrašą susidaro įspūdis, kad anksčiau čia veikė tarybinis ūkis: yra keli garažai, sandėlis, daržinė, sargo namelis, net mėšlidė, telefonų stotis, malūnas ir kt. Statiniai priklauso skirtingiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

Pastato Tauragėje bendrasis plotas – 595 kv. metrai, statybos užbaigimo metai – 1979-ieji, paskirtis – administracinė. Paprastasis remontas pastate buvo atliekamas 2021–2022 metais. Tauragėje atvertų pusiaukelės namų vieno kvadratinio metro kaina dar didesnė – 1 354 eurai.

Pabandžius pasikalbėti su keliais turto vertintojais, dirbančiais tame regione – Tauragėje, Mažeikiuose ir Plungėje – visi be išimties tvirtino, kad preliminariai įvertinti tokių sandorių neįmanoma. „Tokie sandoriai Tauragėje ar Plungėje yra labai reti, galėčiau gal įvardinti nebent kažkokių administracinių patalpų pardavimo kainą, kuri gali svyruoti nuo 500 iki 1000 eurų už kv. metrą, bet tai bus labai netikslu“, – sakė savo tapatybės viešinti nenorėjęs su nekilnojamojo turto sandoriais šiame regione dažnai dirbantis pašnekovas. Pasak jo, jei pirkėjui labai reikėjo kažko konkretaus, tai kaina galėjo ir dėl to šiek tiek pakilti. Tada laimi pardavėjas. „Kaina Plungėje ar Tauragėje neturėtų labai skirtis, nes miestai panašaus lygio“, – sakė jis.

Plungėje LKT įsigyto administracinės paskirties pastato bendrasis plotas yra 789 kv. metrų, statybos metai – 1977 m. Registrų centro išraše nėra duomenų apie anksčiau atliktą pastato remontą, nors vietos žiniasklaidos skelbtose nuotraukose matyti, kad pastatas bent iš išorės yra naujai renovuotas. Pastato įsigijimas ir jo pritaikymas nuteistųjų poreikiams Plungėje atsiėjo truputį pigiau nei Tauragėje, bet brangiau nei Kauno rajone 1 250 eurų už vieną kvadratinį metrą.

„Nekilnojamojo turto vertinimas, jei jis neatliktas profesionaliai, yra gana nekonkretus. Net profesionalai, pakviesti vertinti vieno ar kito konkretaus objekto, gali pasakyti gana skirtingą kainą. Dar priklauso ir nuo to, kam jie atstovauja – pirkėjui ar pardavėjui. Paprastai kainos paklaida iki 15 ar 20 proc. yra visiškai normali praktika, jei jau daugiau nei 30 proc., tada jau galima būtų atidžiau pasižiūrėti, iš kur susidaro toks skirtumas“, – komentavo kitas Panevėžyje dirbantis NT ekspertas (aut. pastaba – tapatybės autorei žinomos, tačiau neskelbiamos pašnekovų prašymu).

Aruodas.lt skelbimas - administracinės paskirties pastatas Plungėje | Ekrano vaizdas — Aruodas.lt skelbimas – administracinės paskirties pastatas Plungėje | Ekrano vaizdas

Remiantis minėta nepriklausoma nekilnojamojo turto vertės nustatymo konsultacine išvada, galima teigti, kad už pastatą Domeikavoje sumokėta 35–40 proc. daugiau nei įvertino teismo ekspertas. Domeikavos gyventojų bendruomenės atstovai dėl šios situacijos bandė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau jų surinkta medžiaga tyrėjų nesudomino. Galimai už šiuos sandorius atsakomybę galintį prisiimti buvusį LKT vadovą Virginijų Kulikauską pareigose pakeitė jo pavaduotojas M. Kairys. LKT komunikacijos tarnyba nurodė neturinti žinių apie V. Kulikausko tolimesnę karjerą ir buvimo vietą.

Atsakydama į tyrimo autorės klausimus apie pokyčius Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybėje, teisingumo ministrė E. Dobrowolska sakė: „Kalėjimų tarnybos vadovą 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Tarnybos vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus Virginijaus Kulikausko kadencijai buvo svarstomos įvairios kandidatūros – tiek iš bausmių vykdymo sistemos (įskaitant buvusį vadovą), tiek iš kitų vidaus tarnybų institucijų. Mindaugo Kairio kandidatūra buvo pasirinkta, nes jo pateikta vizija labiausiai atliepė ministerijos keliamą lūkestį bausmių vykdymo sistemai ir jos vystymo kryptims. Tai patvirtino kandidatūrai pritarusi Vyriausybė“.

Aruodas.lt skelbimas - administracinės paskirties pastatas Tauragėje | Ekrano vaizdas — Aruodas.lt skelbimas – administracinės paskirties pastatas Tauragėje | Ekrano vaizdas

Atsivertus populiarų NT pirkimo-pardavimo portalą aruodas.lt, rugsėjo pabaigoje galima buvo rasti beveik dešimt skelbimų apie Plungės rajone parduodamas administracinės paskirties patalpas, iš jų du objektai galbūt galėtų būti pritaikyti pusiaukelės namų poreikiams. Šių objektų kaina svyruoja nuo 392 iki 810 eurų už kv. metrą ir labai priklauso nuo pastato dydžio, stovio, kitų rodiklių.

Skelbimų apie parduodamas administracinės paskirties patalpas Tauragėje – vos 5. Palyginimui, toje pačioje Pramonės gatvėje parduodami keli pastatai, viename iš objektų galėtų būti vykdoma ir viešbučių veikla, už kv. metrą prašoma 411 eurų.

Straipsnio autorės mintys apie publikacijos rengimo iššūkius

Kai pradėjau domėtis Domeikavos pusiaukelės namų istorija, atrodė, kad jau šaukštai po pietų – įstaiga veikia, gyventojai aprimę, žiniasklaidos atstovai jau viską aprašė – tiek neigiamus, tiek teigiamus aspektus. Tikrai negalvojau, kad taip giliai įklimpsiu į šią temą. Tyrimui skyriau beveik tris mėnesius, per kuriuos įvyko dešimtys gyvų susitikimų, interviu nuotoliu, telefonu, raštu išanalizavau kalnus dokumentų ir ataskaitų. Prisipažinsiu, resocializacijos tema mane labai sudomino, o pusiaukelės namų modelis pasirodė išties labai pozityvus ir nukreiptas į teigiamus rezultatus.

Antra vertus, visą laiką išliko abejonė, ar tiek nuteistieji, tiek kalėjimų sistema jau pakankamai pasirengusi žengti šį kokybinį žingsnį į priekį.

Prisipažinsiu, rengiant šią temą buvo vienodai sudėtinga pabūti visų pusių kailyje: Kalėjimų tarnybos, kuri skubėjo įgyvendinti progresyvų modelį, Teisingumo ministerijos, kuri užsimojo vykdyti labai didelės apimties reformas, tačiau akivaizdžiai nesugebėjo suvaldyti komunikacijos krizės dėl netinkamų elgesio metodų.

Buvo sudėtinga ir gana jautru kalbėtis ir su nuteistaisiais, kurie Domeikavoje dėl šios krizės tapo savotiškais raupsuotaisiais – net eiti Stumbro gatvele nebedrįsta niekas, kam nepakeliui. Antra vertus, visiškai priėmiau ir supratau vietos bendruomenės poziciją: žmonės čia gyveno ramiais, saugiai, nerakindami namų durų, lyg nedideliame kaimelyje, kur visi vieni kitus pažįsta.

Reikia pripažinti, kad kalėjimų sistema Lietuvoje daug metų buvo labai uždara, paslėpta už aukštų spygliuotų tvorų – su savom taisyklėm, įstatymais ir mitais. Tikrai nėra paprasta išeiti iš anapus tvoros ir mokytis žaisti pagal visai kitas – atvirumo, integracijos, bendradarbiavimo ir bendravimo taisykles. Tikrai neteisinu tarnybų dėl netinkamo elgesio, dėl to, kad pusiaukelės namus steigė slapta, kad gudravo, sakė ne visą tiesą. Tyrimo eigoje įsitikinau, kad drąsa, užsispyrimas ir pagarba – tai trys dalykai, kurie atveda prie dialogo. Kaip sakoma, jei beldi ir beldi ilgai – atsidarys durys. Tik beldimo reikia abipusio.

Ir man pačiai teko gerokai įdėti pastangų, kad įsiprašyčiau į jau veikiančius Domeikavos pusiaukelės namus. Pradėjusi šį tyrimą sužinojau, kad įstaigoje už kelių dienų vyks pusės metų veiklos pristatymo vietos bendruomenei ir žiniasklaidai renginys. LKT komunikacijos tarnyba akivaizdžiai siekė suvaldyti metų pradžioje kilusį ažiotažą, todėl pristatymo renginyje buvo leista dalyvauti vos keliems atstovams iš bendruomenės. Buvo argumentuojama, kad pusiaukelės namuose nėra erdvių patalpų, kur galėtų susirinkti daugiau žmonių. Bendruomenė skubėjo, kad ir mano pavardė atsirastų derinamame sąraše, tačiau buvo atsakyta, kad jau „per vėlu“.

Pabandžiau į renginį patekti kaip žurnalistė, bet LKT atstovė atsakė, kad kviečiami „tik tie, kurie jau domisi ar domėjosi šia tema“. Aš buvau temos naujokė, bet žūtbūt norėjau sudalyvauti. Galiausiai pasiekiau savo, bet įdomumo dėlei pasidalinu įrašu, kuriame įrašytas mano pokalbis su už renginio organizavimą atsakingos Kalėjimų tarnybos pareigūne. Šis įrašas tik patvirtina, kad pasiekti tarnybos demonstruojamą „atvirumą“ irgi reikia pastangų. Bet galiausiai jos vis tiek duoda rezultatą – po renginio patyriau labai geranorišką visų pareigūnų ir tarnybos atstovų bendradarbiavimą, be kurio šis rašinys tiesiog nebūtų įmanomas.

Žurnalistės pokalbio su LKT tarnybos atstove audio įrašas.

Nors ir pavėluotai, bando ieškoti dialogo

Atsakydama į tyrimo autorės klausimus, teisingumo ministrė E. Dobrowolska pabrėžė, kad buvo atsižvelgta į kilusias įtampas tarp pusiaukelės namų darbuotojų, nuteistųjų ir vietos gyventojų. Pasak jos, stebima saugumo situacija, organizuoti du susitikimai su bendruomenės atstovais, kurių metu neva buvo išgirsti gyventojų pageidavimai dėl papildomos infrastruktūros, reikalingos aplinkos saugumui užtikrinti.

„Turiu pastebėti, kad vaizdo stebėjimo sistema, kuria būtų galima stebėti ir užtikrinti viso Kauno pusiaukelės namų perimetro saugumą, buvo sumontuota ir veikė dar iki atidarymo dienos. Dėl to teiginys, kad kameros yra įrengiamos tik po pusmečio, nėra visiškai teisingas“, – sakė ministrė, bet nepanoro komentuoti fakto, jog saugumas reikalingas ne tik pusiaukelės namų kieme, bet gerokai didesniu atstumu.

Pusiaukelės namų kaimynystėje gyvenantys žmonės įsitikinę, kad netinkama buvo ne tik komunikacija, bet ir pasirinktas rajonas.

„Mūsų rajone labai trūksta normalaus apšvietimo, šaligatvių, gatvių asfaltas – ištrupėjęs. Visai šalia pusiaukelės namų esančios šv. Kazimiero progimnazijos stadionas skendi visiškoje tamsoje“, – teigia Kumpių ir Šakių kaimo seniūnaitė Rima Stabrauskienė.

Pasak jos, jei pradžioje, prieš atidarant įstaigą, būtų buvę pasirūpinta aplinkos sutvarkymu, gal tada ir žmonės mažiau jaustų priešiškumo, matytų bent kokį pozityvų dalyką iš fakto, kad gyvens šalia nusikaltimus įvykdžiusių asmenų.

Pasak R. Stabrauskienės, gyventojų prašymu kvartale bus įrengta daugiau vaizdo stebėjimo kamerų ir apšvietimo lempų, tačiau viskas finansuojama Savivaldybės lėšomis.

„Juokinga: Teisingumo ministerijai reikėjo, ji įsteigė įstaigą, o aplinka rūpintis paliko mums patiems. Taip neturėtų būti“, – sako gyventojų atstovė.

Daugiau apie tragišką Domeikavos gatvių, šaligatvių ir apšvietimo situaciją esame rašę ir anksčiau, publikacijos nuoroda

Domeikavos kvartalo, kuriame įsikūrė pusiaukelės namai, gatvės - tragiškos būklės | R. Vilkelio nuotr. — Domeikavos kvartalo, kuriame įsikūrė pusiaukelės namai, gatvės – tragiškos būklės | R. Vilkelio nuotr.

Bendroji statistinė informacija

LKT skelbia, kad vieno nuteistojo išlaikymas per dieną 2023 metais valstybei kainavo 51,55 euro (palyginimui, 2018 m. ši suma buvo perpus mažesnė – 25, 80 euro). Didžiąją dalį išlaikymo sudaro darbuotojų atlyginimai – 38, 45 euro, nuteistųjų maitinimas – 3,30 euro, komunalinės paslaugos – 3, 45 eur, medikamentai – 0,25 euro per dieną. LKT teigimu, kalėjimuose per mėnesį vieno bausmę atliekančio asmens poreikiams skiriama 238,4 Eur, pusiaukelės namuose – 71,81 Eur. Skaityti plačiau

Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 pusiaukelės namai: Alytuje, Marijampolėje, Domeikavoje, Pravieniškėse, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje.

Dauguma jų talpina apie dvi dešimtis nuteistųjų, Šiauliuose gyvena 47, Vilniuje – 60. Rugpjūčio pabaigos duomenimis, šalyje nuteistųjų skaičius buvo 4 525, iš jų 158 gyveno pusiaukelės namuose.

Parengta pagal LKT statistinę informaciją

II dalies pabaiga.

Straipsnio autorė – Brigita Sabaliauskaitė. Publikacijos iliustravimui panaudota fotomenininko Andriaus Repšio parodos „4 kv. m laisvės“ nuotrauka. Kitų nuotraukų autoriai: Ramūnas Vilkelis, Brigita Sabaliauskaitė, Lietuvos kalėjimų tarnyba. Sklaidos partneris – portalas „Kas vyksta Kaune“ (nuoroda į publikuotą straipsnį). Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.

Žurnalistinis tyrimas. Ne tik Domeikavoje pusiaukelės namai įsteigti slapta, o pastatai nupirkti neskelbus konkursų (II dalis)

Jums taip pat gali patikti

Kaip sportinė joga stiprina kūną kasdieniam gyvenimui?

Autistiški žmonės dažniau susiduria su depresija ir nerimu: verta tai laiku atpažinti

Autizmo spektro vystymosi ypatybė – ne nuosprendis, o galimybė. Ką dėl to turime padaryti?

Nuo smalsumo iki įpročio: kodėl vis daugiau kauniečių renkasi pilates?