Nors autizmo spektro sutrikimo (ASS) tema nebėra tai, nuo ko slepiamės ir vertiname, kaip nepažintą lauką, visgi visuomeninis suvokimas išlieka fragmentiškas ir paviršinis. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė pasakoja, kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti ir kaip jie veikia autistiškų žmonių kasdienybę.

– Kaip tai, jog per pastarąjį dešimtmetį autizmo tema nebėra tabu ir informacijos apie ją yra daug ir įvairios, labiau ugdo visuomenės sąmoningumą ar atvirkščiai – kuria naujus stereotipus?

Manau, kad, visų pirma, ugdo sąmoningumą. Be to, ne tik autizmo tema dažniau skamba viešame diskurse, bet ir kitos svarbios, su psichikos ligomis bei sveikata susijusios temos. Tai gerina jų atpažinimą ir leidžia savalaikiai suteikti pagalbą.

– Ar skirdami didesnį dėmesį ASS atpažinti neperlenkiame lazdos, kuomet kai kuriuos asmenybės ar elgesio bruožus pradedame pernelyg lengvai priskirti autizmui?

Diagnozuojant autizmo spektro sutrikimą, vertinami ne pavieniai požymiai, o jų derinys. Jei dėmesys būtų sutelktas tik į vieną ar du autizmui būdingus požymius, neišvengtume diagnostinių klaidų. Manau, svarbu tai, kad ir autistiški asmenys diagnozės nenusistato savarankiškai, o kreipiasi į specialistus. Tai pacientų grupė, kuri dažniausiai laikosi taisyklių. O remiantis diagnostikos gairėmis, diagnozę nustato gydytojas.

– Autizmo spektro sutrikimui būdingi bruožai neretai pasireiškia per socialinių sunkumų prizmę. Kokius autistiškų žmonių iššūkius išskirtumėte, jei kalbėtume apie rečiau pastebimus, bet jiems – labai reikšmingus?

Kasdieniniai socialiniai kontaktai visais jauno amžiaus tarpsniais dažnai tampa iššūkiu. Iš tiesų, autistiškiems žmonėms vyresniame amžiuje gali būti lengviau, nes dalis įgūdžių – išmokstami. Vis dėlto socialiniai kontaktai dažnai kelia nerimą, todėl autistiškiems žmonėms nerimas tampa kasdienio funkcionavimo dalimi ir daro didžiulę įtaką įvairiausioms gyvenimo sritims. Be to, autistiškiems žmonėms būdingas jautrumas įvairiems sensoriniams dirgikliams. Tai – taip pat reikšmingas, nors ir ne visada akivaizdus ar su socialine sfera susijęs sunkumas. Nors jis ir nėra matomas „plika akimi“, tačiau stipriai paveikia žmogaus savijautą ir kasdienį gyvenimą, įskaitant ir socialinį funkcionavimą.

– Anksčiau žinios apie autizmą buvo siauresnės, todėl neretai apie šio spektro sutrikimą žmonės sužino tik suaugę. Kaip tai pakeičia žmogaus savivoką ir formuoja naują gyvenimo patirčių interpretaciją?

Autistiški žmonės, sužinoję apie diagnozę, dažnai sako: „gavau paaiškinimą“ arba, „radau savo gentį“. Manau, šis paaiškinimas – labai svarbus, nes padeda geriau suprasti save ir numatyti savo judėjimo (ar nejudėjimo) kryptį ateityje. Todėl diagnozė dažnai tampa labai svarbiu, gyvenimą keičiančiu įvykiu.

– Kokius autistiškus žmones lydinčius psichikos sveikatos sutrikimus įvardytumėte? Ar autistiški žmonės iš tiesų dažniau susiduria su depresija, nerimu?

Nerimas – viena dažniausiai pasitaikančių autistiškų žmonių būsenų. Jis itin dažnas tarp autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ir paauglių, tačiau neretai jis išlieka ir suaugus. Nerimą kelti gali socialiniai kontaktai, rutinos pokyčiai ar stiprūs sensoriniai dirgikliai, tokie kaip ryški šviesa ar garsai. Depresija – taip pat dažnas autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų psichikos sveikatos sunkumų. Dėl tam tikrų ypatumų ji kartais sunkiau pastebima ir diagnozuojama. Depresijai priskirtini simptomai gali imti ryškėti jau ankstyvoje jaunystėje. Be to, sutinkama ir kitų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip obsesinis – kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms ir t.t.

– Ar psichikos sveikatos sunkumams įtakos gali turėti ir autistiškiems asmenims būdingas maskavimasis bei bruožams paslėpti taikomos strategijos? Kaip tai veikia jų tapatumo formavimąsi?

Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Įtakos turi ir genetiniai ypatumai, tačiau neabejotinai svarbi ir aplinka. Maskavimasis – tai daug energijos reikalaujanti būsena, nes žmogui tenka nuolat „atlikti vaidmenį“. Aišku, tai ne tik sekina, bet ir trikdo natūralų tapatumo vystymąsi, nes tenka nuolat taikyti skirtingus vaidmenis skirtingose situacijose. Ilgainiui tampa neaišku, kas esi iš tikrųjų.

– Jūsų, kaip sisteminės šeimos terapeutės požiūriu, kaip ASS keičia šeimos santykių dinamiką bei su kokiais emociniais sunkumais susiduria artimieji? Kuo čia pasitarnauja psichoterapija?

Psichoterapija padeda žmogui geriau suprasti save ir kartais, nors tai labai svarbu, ir kitus. Kai autistiškas asmuo geriau suvokia save ir įgyja supratimą apie kitą žmogų, keičiasi ir santykiai šeimoje. Dėl to labai rekomenduoju į procesą įtraukti ir šeimos narius. Tai gali būti ir psichoedukacija, ir psichoterapija. Svarbus abipusis pokytis: jei autistiškam asmeniui sudėtinga suprasti neurotipinius asmenis, tai ir neurotipiniams gali būti nelengva suprasti autistišką asmenį. Augant abipusiam supratimui, gerėja ir tarpusavio santykiai.

– Jūsų vertinimu, kokie yra pagrindiniai į autistiškus asmenis nukreiptos psichoterapijos tikslai?

Psichoterapijos tikslai – labai įvairūs. Sakyčiau, kad autistiški asmenys dažnai drąsiai kelia tikslus, kurie rečiau išgirstami tarp neurotipinių žmonių. Jie dažnai siekia analizuoti socialines situacijas ir suprasti, kokie elgesio būdai jose yra galimi. Dažnai tai yra žmonės, kurie labiau orientuoti į informaciją nei į emocijas, dėl to kryptingas darbas su emocijomis jiems gali būti ypač naudingas.

Daugiau apie ASS turinčių asmenų padėtį skaitykite straipsnyje, kuriame „Gyvenu Kaune“ autorė Urtė Kairytė aprašo pokalbį su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel-Patil. Pasak jos pašnekovės, Lietuvoje yra apie 6500 autizmo spektro vaikų ir tik apie 500 suaugusiųjų, turinčių autizmo diagnozę – tai maždaug santykis 1:13. „Akivaizdu, kad tai neatspindi realybės: autistiški vaikai neužauga į „neautistiškus“ suaugusiuosius. Tai rodo, kad sistema suaugusiųjų tiesiog nemato“, – sako K. Košel-Patil.

Publikaciją parengė „Gyvenu Kaune“ žurnalistė Urtė Kairytė.

Autistiški žmonės dažniau susiduria su depresija ir nerimu: verta tai laiku atpažinti

Jums taip pat gali patikti

Panemunės šilo šokėjai vilties nepraranda

Kaip sportinė joga stiprina kūną kasdieniam gyvenimui?

Autizmo spektro vystymosi ypatybė – ne nuosprendis, o galimybė. Ką dėl to turime padaryti?

Nuo smalsumo iki įpročio: kodėl vis daugiau kauniečių renkasi pilates?