Diena po Pirmojo Prezidento rinkimų turo – ir šviesi, ir nelabai. Labiausiai apmaudu dėl nepavykusio referendumo, kuris ir neturėjo pavykti – tą rodė absoliučiai visi simptomai. Per mažai komunikacijos, per mažai diskusijų, per mažai analizės, per mažai nuomonių, per mažai, per mažai, per mažai… Užtat visa kita – pusė vėgėlės.

Nesutinku, kad referendumo įstatymas keistinas, nes reikia mažinti kartelę/ reikalavimus kiekiui žmonių, kurie turi balsuoti, norint pakeisti Konstituciją. Jei iš atėjusių balsuoti beveik 60 proc. rinkimų teisę turėjusių žmonių, būtų beveik visi balsavę TAIP (dabar balsavo 74 proc.), jų balsų būtų pakakę.

O reikėjo tikrai nedaug. Pavyzdžiui, kad visi kandidatai į Prezidentus savo rinkiminėse kalbose būtų sakę TAIP referendumo dėl dvigubos pilietybės nuostatoms. Arba dauguma partijų išreiškusios aiškią poziciją. Arba mūsų komentatoriai, influenceriai etc. Potencialo ryžtis Konstitucijos keitimui tikrai buvo. Balsavau vakar ne savo apylinkėje, o Kauno rajone, Domeikavoje. Tad ir pati patyriau situaciją, kuomet balsavusiems „svečiams“ pritrūko biuletenių – aktyvumas žmonių tikrai buvo didelis, neabejoju, kad būtent dėl referendumo į rinkimus atėjo didesnis procentas tų, kuriems tai buvo aktualu dėl emigracijoje gyvenančių artimųjų. Kita tema, kad per mažai informacijos buvo tiems, kuriems ši tema neaktuali, ar tiesiog – tamsus miškas. Būtent jie dažniausiai ir balsuoja NE.

Daug komunikacijos specialistų jau pasisakė, kad buvo per mažai teigiamos komunikacijos referendumo tema, per mažai argumentų už TAIP, per mažai teigiamų nuomonių, išaiškinimų. Tai nebesikartosiu. Nes jei net LT ambasadoje Londone negebėta pakabinti informacinių plakatų, kviečiančių referendume išreikšti savo valią už dvigubą pilietybę, tai ką čia dar ir bepridursi. Mano galva, dėl nepavykusio referendumo reikia kaltinti ne rinkėjus, o tik save – referendumo iniciatorius. O partija, kurios atstovai jį iniciavo, deja, niekuomet nepasižymėjo geros komunikacijos praktikomis.

Lietuvos pilietybės sugrąžinimas po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams, karo grėsmių akivaizdoje galėjo tapti dar vienu rimtu argumentu balsuoti TAIP. Turėdami didesnį būrį piliečių emigracijoje, prireikus, būtume ir stipresni, ir labiau girdimi visame pasaulyje. Gaila, šią progą vakar praleidome, bet viliuosi – šis lukterėjimas – trumpam.

Grįžtant prie rinkimų temos, tai pamačius, kas susigrums antrame ture, žinoma smagu, kad žmonės pasirinko sisteminius politikus – ne populistus. Antravertus, jei sudedi pono Vėgėlės (12 proc.), Žemaitaičio (9 proc.!) ir Vaikaus (7 proc.!!!) balsus, viso 28 proc.… pasidaro ne taip jau ir ramu beigi šviesu ant akių. Apie pastaruosius du tikrai nekalbėsiu, bet dėl pono Vėgėlės, kadangi jis jau iškrito iš balno, tai pasakysiu savo nuomonę, kurios tikrai niekam neperšu.

Po „Kanditatas ir Kondyškės“ tyrimo (įdedu nuorodą tiems, kurie nematė), visgi šį politiką būčiau linkusi statyti į tą pačią eilę su ponų Matijošaičių klanu Kaune. Nes jei kandidatas dar niekur nepatekęs, JAU proteguoja savo šeimos verslo interesus, tai galima tik spėlioti, kokį mastą artimųjų verslų protekcijos galėtų pasiekti, jei žmogus – advokatas – su tokiomis vertybėmis patektų prie valstybės vairo. Artėjant Seimo rinkimams, į kuriuos ponas Vėgėlė tikrai eis ir paskui save vesis nemenką būrį pasekėjų, siūlyčiau potencialiems jo rinkėjams šį aspektą visgi atsakingai įsivertinti.

Apibendrinant, mano galva, mes, rinkėjai, gan per lengvai ir lengvabūdiškai prileidžiame politikos naujokus prie valstybės vairo (nors pono Jeglinsko atveju tai ir nesuveikė). Pradžioje gal leiskime jiems nors kiek padirbėti politiniame lauke, įrodyti, kad kažką tikrai realaus sugeba padaryti, kad ir pavyzdžiui, nuoširdžiai pasidarbavę vietos pilitikais savo miestų tarybose.

Kas mane iš tiesų nuliūdino – tai vos 3,5 pono Žalimo per visą Lietuvą surinkti rinkėjų procentai. Negi Lietuvoje tikrai tiek mažai žmonių remia ir palaiko žmogų, akivaizdžiai vienintelį iš kandidatų, kuris esmingai pasisakė žmogaus teisių tema ir bene vienintelis žadėjo tvirtą paramą sprendimams, kurie gintų vienodai teisingai visus Lietuvos piliečius, nesvarbu jų įsitikinimų, lytinės orientacijos, tautybės?.. Mano galva, būtent tokia yra Prezidento institucijos pareiga ir atsakomybė. Ateis ir šiam suvokimui laikas.

Po pirmojo rinkimų turo rezultatų paskelbimo, panašu, kad antrajame ture stebuklų nebeįvyks – tai didelių permainų ateinančius penkerius metus nebereiktų tikėtis. Ir tai, bent man, labiau GERA žinia, nei bloga.

Nes tai, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pranešė, jog rinkimų metu nebuvo stebima priešiškų jėgų vykdytų kibernetinių išpuolių, o iš rinkimų rezultatų, kaip ir aišku, jog nebuvo masiškiau vykdomos propagandos (dezinformacijos) kampanijos, nukreiptos palaikyti Lietuvai priešiškus kandidatus, mano galva, visgi nereiktų vertinti, kaip raminančios/ migdančios žinutės. Militaristinius raumenis prie Europos sienų auginanti ruzija labai gali būti, kad ruošia mums jau ne politinius, o karinius pabūklus.

Tad norisi tikėtis, kad su naujai išrinktu senuoju šalies valdovu, o ne kokiu šviežiai iškeptu politikos diletantu, kuriam tektų dar ilgai ir nuobodžiai mokytis „prezidentavimo“ (kaip teko, beje, ir praeinančios Prezidento kadencijos debiutantui – finansistui), mes gerokai greičiau ir aktyviau pasiruošim atremti galimai planuojamus priešo išpuolius.

Nors jei atvirai, tai dar labiau tikėčiausi iš naujos kadencijos Prezidento, kad gebėsime tapti tokie stiprūs, jog aniems atrodys net nebeverta bandyti. Ir tam tikrai reiks visiems drauge labai sutelktai dirbti. Nes visa kita, jei rimtai – tai tikrai Lietuvoje gerokai geriau nei pusė vėgėlės. Su kuo visus ir sveikinu!

Brigita Sabaliauskaitė: Diena po Prezidento rinkimų – pusė vėgėlės

Jums taip pat gali patikti

M. Petraitis: „Mylimas Mere, mes žinome, kad Jūs nemelavote!“

LR SEIMO RINKIMAI. „Gyvenu Kaune“ prognozės, kaip II ture balsuos kauniečiai

LR SEIMO RINKIMAI. „Gyvenu Kaune“ prognozės, kaip balsuos kauniečiai

Brigita Sabaliauskaitė: Devyni amatai, dešimtas – badas