Kur pasitikėjimas aklas, ten klastai lengva apsimest draugu.

Taip jau nutiko Kaune, kad didžiulis rinkėjų pasitikėjimas į mero poziciją išrinktu verslininku Visvaldu Matijošaičiu tapo ne tik aklas, bet ir kurčias. Toks pasitikėjimas politiku neprimena kritiško ir blaivaus požiūrio į žmogų ir į jo darbus.

Tai panašiau į aklą moters meilę vyrui (arba atvirkščiai), kurį ji/ jis nuolat pateisina, gina, užstoja, jam/ jai viską atleidžia ir kiekviena kartą grįžta į jo/ jos glėbį, nors jis/ ji ją/ jį žemina, kontroliuoja, išnaudoja ir prieš ją/ jį smurtauja.

Kai meilė akla, lengva po gražiais žodžiais pakišti bet kokį Trojos arklį ar arkliuką.

***

„Atsargus optimizmas“, – taip neseniai Kauno miesto detaliojo plano keitimo projektą dviem žodžiais apibūdino advokatas Saulius Dambrauskas. Projekto pristatymo renginyje apžiūrėję pateiktas schemas aktyvūs miestelėnai patikėjo galimai laimėję atkaklią kovą prieš miesto valdžios sumanymą seniausiame Europos mieste išlikusiame Ąžuolyne įrengti automobilių parkavimo aikštelę. Bet ar ilgam?

Profesionalo žvilgsniu į planą žvelgiantis architektas Linas Tuleikis sklype Vydūno al. 4 šalia pagrindinių takų įžvelgia ir nedideles aikšteles. Kadangi planas tiksliai atkartoja Peterio Mariaus Frandseno ir Antano Jokimo 1937 m. projektą, kuriame ši teritorija patenka į Gėlių rato gatvės apskritimą, nupiešti takai – gatvės pločio, o šalia takų – aikštelės, galimai automobiliams parkuoti. Ar miesto tarybai tvirtinti teikiamas plano projektas – ne Trojos arklys, parodys tik laikas.

Plačiau esu apie rašiusi jau anksčiau publikuotame straipsnyje čia

***

Dar vieni Trojos vartai atverti Žemuosiuose Šančiuose, čia šalia Nemuno asfaltuojamas žvyrkelis. Pradžioje miesto valdžia net neslėpė, kad Šančiuose nusprendė tiesti naują gatvę. Greičiausiai buvo šventai įsitikinę, kad miestiečiai tik katučio paplos, juk naujos asfaltuotos gatvės žmonėms visada patinka. Tik ne šančiškiams! Anie drąsiai pareiškė, kad jokios gatvės nenori, nori ir toliau mieste prie upės gyventi, kaip kaime.

Šešerius metus aktyvistai bandė atverti miesto valdžios akis ir širdį. Kalbėjo apie vietos unikalumą, išskirtinumą, gamtą, grožį, saugumą, sveikatą. Tuščiai tik burną aušino. Meras pasakė – meras žino. Bus gatvė. Kuluaruose kalbama, kad projektą padalino į tris dalis. Dabar sako, kad ties tik trečdalį. Ar tai tiesa, irgi parodys tik laikas.

***

Dar vienas „Trojukas“ – apsimetimas, kad miesto valdžiai rūpi ekologija. Įvažiavimo į Kauno senamiestį mokestis skambiai pavadintas „taršos mokesčiu“. Kelis kartus pabrangintas automobilių parkavimo mokestis neva dėl to, kad miestas nebedūstų nuo kamščio, o daugiau miestiečių iš automobilių persėstų į viešąjį transportą.

Dviračių takai tiesiami, kad kauniečiai įsisavintų daugiau dviračių ir į darbą keliautų netaršiai. Rimtai, kažkas visu tuo tiki?

Ne kartą rašyta, kalbėta, pasakota, įtikinėta, kad „taršos mokestis“ žlugdo Kauno senamiesčio verslą. „Bet tai kad meras neturi verslo senamiestyje“, – pečiais gūsčioja senamiestiečiai. O gal jau greitai turės, kai nekilnojamojo turto kainos dėl prastų ekonominių rodiklių „nukris“ į dar didesnes žemumas?

Pakeista automobilių parkavimo miesto centre sistema, kai automobiliai parkuojami ne skersai, o išilgai, gerokai padidina eismo saugumą, tačiau gerokai sumažina parkavimo vietų skaičių. Išbrangęs parkavimo mokestis miesto centre iki Paryžiaus ir Londono kainų gal ir padeda miestui surinkti daugiau mokesčių, tačiau labai nepalanku verslui.

Mažiau lankytojų kavinėse, restoranuose, parduotuvėse. Mažiau lankytojų pas advokatus, notarus, konsultantus, kurie keliasi į verslo centrus, kur ir parkingas patogus, ir kondicionieriai visą parą veikia.

Kas turi gerą atmintį, pamena tą Laisvės alėją, kai šalimais pastatė „Akropolį“. Ant daugumos parduotuvių vitrinų tuomet kabėjo užrašai, skelbiantys, kad pigiai išnuomojamos arba parduodamos patalpos. Kol kas Laisvės alėjai, atrodytų, tai negresia. Bet išlikime ne akli – kritiški.

Nes jei iš tiesų norime, kad žmonės persėtų į viešąjį transportą, o ne tik imituojame tokį norą, leiskim bent savaitgaliais ir švenčių dienomis žmonėms važiuoti juo nemokamai. Esam turtingas miestas, leiskim patys sau tuo dažniau pasidžiaugti.

Be mero leidimo…

Brigita Sabaliauskaitė

R. Vilkelio nuotr. Iš dalies publikuota laikraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Laikinoji sostinė“ redakcijos skiltyje

NUOMONĖ. Kauno valdžia miestiečiams stumia Trojos arklį?

Jums taip pat gali patikti

Nuomonė. Kokia kaina suksis mero svajonių ratas?

Pirmojo „Kaunas Pride“ organizatorė V. Kolbešnikova: „Pokytis įmanomas bendrume“

NUOMONĖ. Statom tiltus ir bokštus, nors kiemų nesusitvarkom!

M. Petraitis: „Mylimas Mere, mes žinome, kad Jūs nemelavote!“