Spalio 8-10 dienomis Lietuvoje vyksta išankstinis balsavimas rinkimuose į LR Seimą. Pagrindinė rinkimų diena – spalio 13-oji, sekmadienis. Su politologu, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu Ainiumi Lašu „Gyvenu Kaune“ prognozuoja, kaip balsuos kauniečiai.

„Nors ir nereikėtų tikėtis tokio entuziazmo, balsuojant Kaune už Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos kandidatus, koks buvo 2020 metų rinkimuose, tačiau tikrai nebus sutriuškinimo, kokį ši partija patyrė 2016-aisiais“, – „Gyvenu Kaune“ sako A. Lašas.

Jo manymu, peržvelgus paskutinių dviejų rinkimų į LR Seimą Kaune rezultatus, šiemet situacija yra skirtinga. Jei 2016 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) buvo pakankamai stiprus Karbauskio ir Skvernelio darinys, tai šiuose rinkimuose jis yra skilęs į kelias politines jėgas, kurios gana smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Todėl, nors didelio palaikymo valdančiajai koalicijai rinkėjai ir nejaučia, tačiau nukristi iki 2016- ųjų metų žemumų – neturėtų. Iš esmės taip yra dėl to, kad Kaune niekuomet nebuvo stipraus palaikymo socialdemokratams (LSDP), kurie šiuo metu reitinguose užima aukščiausią vietą pagal populiarumą.

– Ar norite pasakyti, kad nusivylusių konservatoriais balsai labiausiai pasiskirstys tarp Karbauskio žaliųjų valstiečių, Skvernelio demokratų „Vardan Lietuvos“ ir greičiausiai – Žemaitaičio „Nemuno Aušros“? – paklausėme A. Lašo.

– Tikrai taip. Jei 2016 metais žalieji valstiečiai pritraukė labai daug protesto balsų, tai šiuo metu jiems tai sekasi ne taip gerai – šią funkciją šiuose rinkimuose iš jų perėmė Žemaitaitis su savo partija „Nemuno Aušra“. Žinoma, kažkiek protesto balsų renka tiek valstiečių gretose esantis Vėgėlė, tiek Skvernelio judėjimas, tačiau vis tiek protesto balsų favoritas – Žemaitaitis. Todėl tikėtina, kad būtent tarp šių politinių jėgų balsai pasiskirstys labai tolygiai, nors nei vienas ir netaps akivaizdžiu laimėtoju.

– Kaip prisimename, prie žaliųjų valstiečių sėkmės 2016 metais nemažai prisidėjo ir Kauno mero Matijošaičio palaikymas, panašu, šiemet jis taip pat išreiškia paramą, deleguodamas net keturis „Vieningo Kauno“ narius į visų trijų jūsų minimų partijų vienmandatininkų gretas Kaune. Su žaliaisiais valstiečiais 2016 metais kandidatavę du judėjimo „Vieningas Kaunas“ nariai – Papirtienė ir Vasiliauskas tapo „Nemuno Aušros“ vienmandatininkais Kaune. Po vieną vienmandatininką „Vieningas Kaunas“ delegavo į žaliųjų valstiečių ir Skvernelio „Vardan Lietuvos“ gretas.

– Abu 2016 metais su valstiečiais kandidatavę „Vieningo Kauno“ nariai antrame ture laimėjo prieš konservatorių kandidatus, todėl akivaizdu, kad ir šiuose rinkimuose bandoma pakartoti ankstesnę strategiją, tačiau ji gali ir nesuveikti. Situacija pasikeitusi, konkurencija dėl tų pačių balsų išaugusi kelis kartus.

– Tai visgi manot, kad socialdemokratai I ture nebūtinai bus antroje vietoje Kaune?

– Jei ir bus antroje, tai tikrai nebus kažkuo išskirtinis rezultatas. Manau, rezultatas bus visai šalia vienos iš paminėtų trijų partijų, todėl formaliai galės sakyti, kad yra antri, bet rezultatas tikrai nebus kažkuo išskirtinai pranašesnis.

– O kaip su liberalių partijų šansais Kaune? Dėl šių balsų konkuruoja Laisvės partija (LP), Liberalų sąjūdis (LRLS) ir net, sakyčiau, tokia auganti ir vis labiau matoma Lietuvos žaliųjų partija (LŽP), kuri tokia vis dar ieškanti savo vietos, bet demonstruojanti naujos kartos požiūrį ir progresyvias idėjas.

– Jei žiūrėti vertybiniu kampu, tai žalieji – liberali partija, bet jei labiau iš ekonominės pusės – tai centristinė, su tam tikrais kairei būdingais elementais. Visgi, pakonkuruoti Kaune, kažkuo išsiskirti, jiems gana sunku. Nerinks jie ir protesto balsų. Sutinku, kad jų idėjos gana patrauklios jauniems, tačiau problema Lietuvoje, o ir Kaune, kad jaunesnė karta neina balsuoti. O iš tų, kurie ateina, dalis simpatizuoja Laisvės partijai, kuri buvo matoma šioje valdančioje koalicijoje.

Dėl Liberalų sąjūdžio, tai, sakyčiau, jų rezultatus labiau nulems inercija. Kaune jie per paskutinius dvejus rinkimus nieko ypatingo nepasiekė, neturėjo nieko išskirtinio, o rinkimuose į savivaldą Kaune nepelnė nei vienos vietos. Su liberalais Kaune nutiko toks dalykas, kad pradžioje jie dirbo išvien su „Vieningu Kaunu“, o po to perėjo į opoziciją, kas jiems nebūtinai pridėjo taškų. Jie tapo tokiu tarsi drungnu antruoju opoziciniu pasirinkimu, bet tai nėra patraukli priežastis rinkėjui balsuoti už šią partiją.

– O kaip vertinate „Nacionalinio susivienijimo“ šansus Kaune?

– Atsakydamas, paklausčiau, ar yra pagrindo manyti, kad ši partija galėtų išjudinti žmones iš esamos balsavimo rutinos? Man jie atrodo, kaip vienos natos – per nacionalizmo prizmę – partija. Tačiau šiuo metu nėra kažkokių labai stiprių nacionalinio lygmens krizių, pavyzdžiui migracijos ar pan., kurių akivaizdoje žmonės juos matytų, kaip išskirtinių sprendimų siūlytoją, todėl nemanau, kad jie turi didesnius šansus.

– Žvelgiant į galutinį partijų pasiskirstymą Seime, pusę sėkmės lems jų kandidatų pasirodymas vienmandatėse apygardose. Griečiausiai daugumoje apygardų iš pirmo turo nepavyks niekam laimėti ir teks grumtis antrame?

– Tai, ką aptarėme apie balsavimą daugiamandatėse, kur balsuojama už partiją ir galima reitinguoti sąrašo kandidatus, tai šias prognozes reiktų iš dalies perkelti ir į vienmandates. Ten, kur keliami stiprūs TS – LKD kandidatai, juos bus sunku išjudinti, tačiau net ir jiems gali būti sunku laimėti jau pirmame ture. Todėl šiuose rinkimuose, kaip ir 2016 metais, daug lems būtent antrasis turas, kuriame išrenkame kitą pusę Seimo narių.

– Išeinant iš šių vertinimų, pabandykime paprognozuoti, kaip po pirmojo turo atrodys vienmandatininkų situacija Kaune? Kalniečių apygardoje, sakyčiau, antrame ture turėtų susitikti Anušauskas (TS – LKD) ir jau tam tikrą žinomomą Kaune pelniusi, taryboje dirbanti Jankuvienė (LŽVS)?

– Anušauskas, be abejo, turėtų išeiti į antrą turą. Sutinku, kad gali išeiti ir Jankuvienė, bet ir Papirtienės („Nemuno Aušra“) neatmesčiau, ypač žinant, kad ji yra „Vieningo Kauno“ atstovė ir jau buvo išrinkta į Seimą su LŽVS anksčiau. Antrame ture paprastai visi opoziciniai balsai tenka antrajam kandidatui, nors su Anušausku gali būti ir kiek kitaip. Jis buvo gana ryškus, populiarus ir galiausiai – neteko posto. Tai šiuo atveju jam bus privalumas.

– Savanorių apygradoje išskirčiau Mažylį (TS-LKD), Leiputę (LSDP), Pranarauskaitę (LŽVS), kaip Kauno skyriaus vadovę, Stacevičių („Vardan Lietuvos“) – jis 2016 metais jau buvo išrinktas Kaune su LŽVS, taip pat kiek žinomesnį Varną („Nemuno Aušra“).

– Visiems išvardintiems kanditatams bus labai sunku konkuruoti su Mažyliu, kuris dar ir turi tokio geruolio be aštresnių kampų reputaciją. Plius, dar medalį už nuopelnus mūsų valstybingumui. Nors, kaip politiką, jį gana sunku vertinti, nes tiesiog mažai reiškiasi, sakyčiau, jis atlieka tokią pūkuoto konservatoriaus su gražiu medaliu rolę. Tad laimėti prieš jį labai sunku. Šioje apygardoje gali ir nebūti antrojo turo, bet jei bus, labai priklausys, kas bus tas antrasis kandidatas, ar jis galės tikėtis daugumos opozicinių balsų palaikymo.

– Petrašiūnų – Gričiupio apygardoje tradiciškai kandidatuoja Starkevičius (TS – LKD), Razmislevičius (LSDP) – rinkėjui matytas nebent nuotraukose su ryškiomis kaklo varlytėmis, Šliažas (LRLS), taip pat politikos naujokas Petraitis (LŽP).

– Man neatrodo, kad šioje apygardoje iš paminėtų kandidatų galėtų kuris nors rimčiau pakonkuruoti su politikos senbuviu Starkevičiumi.

– Panaši situacija ir Panemunėje, kur panašu, prieš dabartinę finansų ministrę Skaistę nei viena partija nesiūlo nieko rimtesnio. Na, nebent praeituose rinkimuose dėl pavardės sutapimo su žinomos žurnalistės aukštai išreitinguotą Miliūtę („Vardan Lietuvos“)?

– Pavardės sutapimas gal ir duoda kokių šansų, bet rimtai konkurencijai su Skaiste, abejoju. Manau, ši politikė labiau konkuruos dėl balsų su kitais kandidatais – ne ministre.

– Labai įdomi situacija Aleksote – Vilijampolėje, čia turime tikrą įvairių partijų perėjūnų – tai ir buvę konservatoriai Dagys, Gudišauskinė, taip pat jau minėtas „Vieningo Kauno“ narys Vasiliauskas, politikos naujokas Jasiukevičius, žinomas „Praeities žvalgo“ pseudonimu, taip pat savo kontraversiškais pasisakymais garsėjantis, buvęs žalsietis Puidokas bei galiausiai – Ieva Budaitė, Lietuvos žaliųjų partijos lyderė. Konservatoriai čia kelia Kauno sueigos vadovą Lukševičių, socialdemokratai – Robertą Kauną. Sutikite, labai sudėtinga šioje grupėje išskirti akivaizdų lyderį?

– Tikrai nepaprasta, nors bendra tendencija, prognozuočiau, vis tiek bus labiausiai palanki TS-LKD kandidatui. Antrame ture jo sėkmė labai priklausys nuo to, kiek spalvinga bus antroji asmenybė. Šioje apygaradoje bent jau man didžiausia intriga yra Puidokas. Pamatysime, kiek jis dar turi parako iššauti Kaune, kur yra laimėjęs vienmandatėje 2016 metais, kai dar priklausė LŽVS.

– Centro – Žaliakalnio apygardoje turime tris lyderius – TS-LKD partijos pirmininką Landsbergį, Kauno liberalų veidą, kultūros ministrą Kairį ir gana netikėtą variantą – su „Vardan Lietuvos“ kandidatuoja Benjaminas Želvys, kuris yra „Vieningo Kauno“ vienas iš aktyvių narių.

– Intriga tikrai yra. Žinant kauniečių palaikymą „Vieningam Kaunui“, jei tai bus dar ir papildomai komunikuojama, pastarasis kandidatas tikrai gali turėti nemažai potencialo renkant opozicinius, o taip pat ir protesto balsus. Jis tikrai telks bent dalį Kauno mero Matijošaičio fanų, todėl šį kartą lengvai laimėti Landsbergiui nebus paprasta. Turime suprasti, kad jis, nors ir turi labai didelį palaikymą, bet drauge generuoja ir didelį priešiškumą, kuris labai mobilizuoja dalį rinkėjų. Kontraversiška šio politiko asmenybė žmonėms sukelia tokius stiprius jausmus, kad vien dėl to jie gali ateiti į rinkumus – kad balsuotų už kitą kandidatą ir juo tikrai turi potencialo tapti Želvys.

– Šilainių apygradoje turime ne itin spalvingą pasiūlą, tarp lyderių – 2020 metai akivaizdžiai dėl savo pavardės sutapimo laimėjęs, nors ir skandalingai „Skaidrinam“ procese pagarsėjęs Matijošaitis (LP), liberalų senbuvis, dabartinis kultūros viceministras Mikaitis (LRLS), mažiau rinkėjui pažįstamas Prevelis (TS-LKD).

– Po Šiugždinienės atsitraukimo iš Šilainių, čia pelnyti kandidatą vienmandatėje konservatoriams gali ir nepavykti. Sakyčiau, bus įdomi kova.

– Kaip vertinate situaciją, likus mažiau nei savaitei iki rinkimų Kaune, ar jaučiasi mieste, kad rinkimai vyksta?

– Man jaučiasi. Matau plakatus gatvėse, dalinama įvairi informacija Laisvės alėjoje, randame jos pašto dėžutėse. Nors ši kampanija nėra kažkuo išskirtinė, nėra kažkokio ažiotažo, bet bendrai žvelgiant, reikia būti aklam, kad nepamatytum, kad šalyje vyksta rinkimai. Vizualiai labiau matomos didžiosios partijos, bet yra šurmulio ir su mažesniais judėjimais. Šiemet išskirtinai Kaune labiau matau Liberalų sąjūdžio plakatų, kas rodo jų padidėjusį aktyvumą, bet, kaip ir minėjau, jiems nebus lengva.

– Žmonės dažnai sako, kad neturi iš ko rinkti, kad visi veidai nusibodę, kad jiems trūksta asmenybių, kaip vertinate naujų veidų, partijų atsiradimą, senųjų atsinaujinimą?

– Mano nuomone, netgi kai kažko nepakanka, vis tiek visada yra pasirinkimas. Ir dabar matau galimybes tarp to, kas tau labiau priimtina ir, kas mažiau priimtina. Nepriimu argumento, kad nėra pasirinkimo. Pasižiūrėkime, kiek partijų, kiek skirtingų kandidatų… Pasirinkti tikrai galima, tik reikia įdėti pastangų, kad identifikuoti, kas patinka, o kas ne. Manau, kad čia labiau argumentas tų, kurie nesidomi, neina į rinkimus, nenori su tuo turėti nieko bendro, yra nusivylę visokiais „vagimis“. Tai iš tokios nuostatos, kai nedalyvauji, tai ir teisiniesi, kad nėra iš ko pasirinkti.

– Šiemet rinkimai į Seimą vyksta iniciatyvos „Skaidrinam“ fone, kuri buvo orientuota tarsi įrodyti, kad visgi dauguma politikų yra linkę „apsivogti“, tai kaip ir negalime žmonių kaltinti, kad jų nuostatos neteisingos. Antra vertus, ši akcija išspinduliavo ir daug negatyvo, patyčių, gerokai sumažino galbūt ir padorių žmonių norą įsijungti į politinius procesus, kaip vertinate šį kontekstą?

– Pradėčiau nuo to, kad iniciatyva buvo reikalinga. Ji parodė realybę, kad nemažai žmonių a) tiesiog piktnaudžiauja dėl tų kelių šimtų eurų ir daro apgailėtinus dalykus, kad įsisavintų/ pasisavintų lėšas, arba b) yra visiškai pasyvūs ir priima nusistovėjusias praktikas, nekelia klausimų, kad reiktų tokias tvarkas keisti, kad jie yra prieš ir nesutinka visame tame dalyvauti. Būtent tokių žmonių atėjimo į politiką norėtųsi ir labai tikiuosi, kad ši iniciatyva padės sukurti ateičiai teisingesnes politinio žaidimo taisykles.

– Gal turit palinkėjimą rinkimų proga?

– Palinkėsiu dviejų dalykų. Pirma, tiesiog ateiti balsuoti. Įsitraukti, dalyvauti. Antra, sakyčiau, nustoti tikėti stebuklais, nes jie nevyksta. Pokyčiai demokratijoje vyksta pamažu, žingsnis po žingsnio. Vyriausybės Lietuvoje būna koalicinės, tokia 100 proc. bus ir naujoji Vyriausybė, todėl tikrai neatsiras vieno žmogaus, kuris įgyvendins savo vieno viziją – bus daug susitarimų, kompromisų ir derybų. Tačiau būtent to ir palinkėčiau – ne revoliucijos, o evoliucijos. Pamažu judėsim į priekį, kursim savo valstybę, gal kiek į kairę ar kiek į dešinę, bet turėsim tęstinumą, kuris ir yra geriausias kursas ir jo linkėčiau mūsų visuomenei.

– Dėkojame už pokalbį.

Išankstinis balsavimas rinkimuose į LR Seimą vyks iki spalio 10 dienos. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Kaune iš anksto balsuoti galima Kauno rajono savivaldybės pastate ir Kauno miesto savivaldybės pastate. Rinkimų dieną, spalio 13-ąją, balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse. Taip yra dėl to, nes pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose.

Antrasis turas, kuriame dėl rinkėjų balsų varžysis du daugiausiai balsų pelnę vienmandačių apygardų kandidatai, vyks spalio 27 d.

LR SEIMO RINKIMAI. „Gyvenu Kaune“ prognozės, kaip balsuos kauniečiai

Jums taip pat gali patikti

Nuomonė. Kokia kaina suksis mero svajonių ratas?

Pirmojo „Kaunas Pride“ organizatorė V. Kolbešnikova: „Pokytis įmanomas bendrume“

NUOMONĖ. Kauno valdžia miestiečiams stumia Trojos arklį?

NUOMONĖ. Statom tiltus ir bokštus, nors kiemų nesusitvarkom!