Spalio 27 d., sekmadienį, visose 7-iose Kauno miesto ir 2-jose Kauno rajono vienmandatėse apygardose vyks II rinkimų į LR Seimą turas. Su politologu, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu Ainiumi Lašu „Gyvenu Kaune“ prognozuoja, kuriuos kandidatus į Seimą deleguos Kauno miestas ir rajonas.

Antrajame rinkimų į LR Seimą ture Kaune ir rajone dėl 9-ių Seimo nario mandatų susigrums 18-ka pretendentų. Tarp jų daugiausiai yra Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų – 8. Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų (LSDP) kandidatai – 7, trečioje – Liberalų sąjūdis (LS) – 2. Viena kandidatė vienmandatės apygardos II ture yra iš „Nemuno Aušros“ (NA) sąrašo.

– Kaip vertinate Kaune susiklosčiusią partijų kandidatų dėlionę? – paklausėme A. Lašo.

Šių rinkimų I turo rezultatai manęs nenustebino. Kaip ir prognozavome, nors lyginant su 2020 metais, TS-LKD rezultatai yra šiek tiek pakritę, tačiau vis tiek už konservatorius Kaune buvo balsuojama daugiau nei Lietuvos vidurkis.

Savo ruožtu socdemai Kaune gavo mažiau balsų nei Lietuvos vidurkis, tačiau jų pasirodymas buvo šiek tiek geresnis nei mūsų skelbta išankstinė prognozė.

Mano vertinimu, socdemai ypač įspūdingai pasirodė Savanorių apygardoje, kurioje LSDP atstovė Leiputė (18,8 proc.) beveik pavijo žinomą TS-LKD veidą – Mažylį (23,9 proc.).

– Galbūt tai rodo, kad žmonės nebuvo linkę balsuoti už Mažylį, nes jis yra išrinktas į Europarlamentą?

Sakyčiau, Mažyliui pritrūko įdirbio Kaune. Be to, kiti kandidatai labai stipriai pasirodė – tiek Leiputė, tiek NA kandidatas Varnas. Jie nemažai paėmė Mažylio balsų. Nemanau, kad II turas Mažyliui gali susiklostyti sėkmingai. Trečiosios vietos laimėtojo Varno balsai tikrai nukeliaus socdemų kandidatei. „Vardan Lietuvos“ (VL) balsai skils maždaug per pusę, o valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai tikrai nebalsuos už konservatorių atstovą. Beje, panašiai opoziciniai balsai pasiskirstys visose apygardose.

Mažyliui gali pasisekti nebent prie labai mažo rinkėjų aktyvumo, nes TS-LKD rinkėjas yra gana pareigingas ir turėtų ateiti balsuoti, o štai su kitų rinkėjų motyvacija, ypač tų, kurių kandidato nebeliko, gali būti sudėtingiau. Rinkėjų aktyvumas, tiksliau, neaktyvumas, iš esmės nulems daugumos konservatorių kandidatų galimybes laimėti.

Pakalbėkime apie apygardas, kuriose pagal šiuos skaičiavimus kandidatų galimybės laimėti yra apylygės – tai Panemunės, Aleksoto- Vilijampolės, Šilainių apygardos?

Panemunės apygarda bene labiausiai atitiko mano išankstinę prognozę dėl I turo rezultatų. Prognozavau, kad socdemai Kaune pasirodys labai apylygiai su „Vardan Lietuvos“, žaliaisiais valstiečiais ir „Nemuno Aušra“. Būtent taip nutiko šioje apygardoje, o II ture gali būti, kad ir vėl rezultatas sukris labai panašus. Nors ir nedrąsiai, bandyčiau prognozuoti pergalę Skaistei – ne socdemui Radvilavičiui.

Labai panaši situacija ir Aleksote – Vilijampolėje, kur susikaus konservatorius Lukševičius ir socdemas Kaunas. Tad čia, kaip ir Šilainiuose, viską apspręs rinkėjų aktyvumas, nes kandidatai, mano vertinimu, turi labai apylyges galimybes pakovoti.

Kalniečių ir Petrašiūnų – Gričiupio apygardose visgi pergalę prognozuojate TS-LKD atstovams?

Anušausko (37 proc.) atotrūkis nuo antros vietos laimėtojos Papirtienės (21,7 proc.) tikrai yra nemažas. Jam taip pat atiteks ir pakankamai gerai šioje apygardoje pasirodžiusių Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos kandidatų balsai. Su panašia logika turėtų laimėti ir Starkevičius prieš LSDP atstovą Razmislevičių. Sakyčiau, jo pergalė bus sunkesnė nei Anušausko, bet prognozuočiau, kad šioje apygardoje nugalės TS-LKD atstovas.

Labai įdomi situacija Žaliakalnio apygardoje, kurioje susigrums TS-LKD pirmininkas Landsbergis ir LS atstovas, kauniečiams gerai pažįstamas Kairys. Kaip manote, ar turi šansų dabartinis Kultūros ministras įveikti Užsienio reikalų ministrą?

Šioje apygardoje tiems, kurie balsavo už opozicijos atstovus, gali dar labiau pritrūkti motyvacijos ateiti balsuoti. O tie, kurie ateis, balsuos už Kairį vien dėl to, kad jis nėra Landsbergis. Bus įdomu pasižiūrėti balsavimo aktyvumą šioje apygardoje, kurios rinkėjai I ture buvo bene aktyviausi visoje Lietuvoje.

Po I turo buvo nemažai apygardų, kuriose buvo prašoma perskaičiuoti balsus, kodėl taip nutiko?

Kaip ir tikėjomės, tarp antros ir trečios vietos laimėtojų buvo labai nedidelis atotrūkis, o tai kandidatus paskatino prašyti balsų perskaičiavimo. Daugiausiai prašymų buvo būtent dėl antrosios vietos.

Šį kartą „Vieningo Kauno“ kandidatai, įrašyti net trijų partijų sąrašuose, neparodė jokio išskirtinesnio rezultato, vienintelė Papirtienė Kalniečiuose išėjo į II turą, ar tai rodo, kad Seimo rinkimuose Matijošaitis neturi rimtesnio poveikio?

Aš pasidariau tokią didesnę analizę, koks yra poveikis konservatorių rinkėjui po Matijošaičio įsigalėjimo Kaune. Per pastarąjį dešimtmetį galima stebėti nedidelį 1,5 proc. kritimą. Tiesa, valstiečiai Kaune irgi surenka iki procento daugiau nei visos Lietuvos vidurkis, o tai galimai yra 2016 m. rinkimų likutis efektas, kuomet valstiečių sąrašą vedęs Skvernelis turėjo stiprų Matijošaičio palaikymą. Galima sakyti, ta sėkmė dar ne visai išblėso.

Visgi, šiuose rinkimuose nebuvo matyti ryškesnio Matijošaičio palaikymo kandidatams, todėl galimai ir poveikio nesimato. Be to, iš kitų politologinių tyrimų žinome, jog negalima automatu kloti savivaldos rinkimų rezultatus ant Seimo rinkimų ir atvirkščiai. Tiesiog savivalda turi savo specifiką, o ir mero asmenybė čia žaidžia nemažą rolę.

Žvilgtelėkime dar į Kauno rajono rezultatus. Raudondvaryje II ture konkuruoja Popovienė (LSDP) su Pranckiečiu (LS), Garliavoje –Urbanavičius (TS-LKD) su Šukevičiumi (LSDP). Kuriems kandidatams duotumėte daugiau šansų?

Pranckietis akivaizdžiai neturi iš kur paimti papildomų balsų, kad nurungtų Popovienę. Garliavoje šansai konservatoriaus ir socdemo labai apylygiai, todėl ir čia viskas galiausiai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo.

Kaip bendrai vertinate situaciją, gal pastebėjote ir klaidų, kurias šiemet padarė partijos?

Manau, kad tokia hiperkonkurencinė partinė aplinka stipriai numuša mažųjų partijų galimybes. Žmonės geriau linkę rinktis didžiąsias partijas arba kažkuo tai išskirtines asmenybes, bet neturi nei laiko, nei noro gilintis į mažųjų rinkimines programas. Jų tiesiog per daug.

Ypač susiskaldžiusi yra centro kairė, kur žmonės jau nebežino, už ką visgi jiems balsuoti ir sąlyginai lengvai juda tarp skirtingų partijų. Paradoksalu, bet „Nemuno Aušra“, jei įsiklausysime, ką kalba Žemaitaitis, nėra centro kairė. Ekonomiškai jie liberalūs, vertybiškai – konservatyvūs, o kaip partija – „nesusitupėjusi“, toks savotiškas „suneštinis balius“.

Sakyčiau, tas susiskaldymas nepadeda dabartinėms opozicinėms partijoms rimčiau pakonkuruoti Kaune ir su konservatoriais – trūksta tokios vienos stiprios, mobilizuojančios jėgos. Antravertus, smagu, kad balsavimo tendencijos yra bet iš dalies nuspėjamos, kad nėra kažkokių radikalių netikėtų pokyčių – tai rodo tam tikrą mūsų demokratinės sistemos nusistovėjimą.

Dėkojame už pokalbį.

Išankstinis balsavimas rinkimų į LR Seimą II ture vyksta iki spalio 24 dienos. Kaune iš anksto balsuoti galima Kauno rajono savivaldybės pastate ir Kauno miesto savivaldybės pastate. Pakartotinio balsavimo dieną, spalio 27-ąją, balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje.

Visoje Lietuvoje II rinkimų į Seimą ture dėl 63 parlamentarų mandatų vienmandatėse apygardose susigrums 126 kandidatai. Kauno mieste ir rajone tiesiogiai bus išrinkti 9 Seimo nariai.

Vienmandatėse apygardose I turo metu šiemet jau išrinkti 8 Seimo nariai. Viso Seime dirba 141 parlamentaras. 70 narių išrenkama daugiamandatėse apygardose, kuomet rinkėjai bendrai balsuoja už partijas ir jų kandidatų sąrašus, antra pusė – 71 – išrenkami balsuojant už asmenis.

LR SEIMO RINKIMAI. „Gyvenu Kaune“ prognozės, kaip II ture balsuos kauniečiai

Jums taip pat gali patikti

Nuomonė. Kokia kaina suksis mero svajonių ratas?

Pirmojo „Kaunas Pride“ organizatorė V. Kolbešnikova: „Pokytis įmanomas bendrume“

NUOMONĖ. Kauno valdžia miestiečiams stumia Trojos arklį?

NUOMONĖ. Statom tiltus ir bokštus, nors kiemų nesusitvarkom!