Tikrai ne kartą teko išgirsti paslaptingai skambantį fizinės veiklos pavadinimą – pilates. Pradžioje įtraukiantis iš smalsumo ir mados, ilgainiui pilates tampa aistra ir nuolatiniu poreikiu. Apie šią kūnui ir dvasiai naudingą veiklą „Gyvenu Kaune“ autorė Urtė Kairytė pasikalbėjo su gydytoja rezidente patologe, „MyPilates“ studijoje Kaune bei Marijampolėje dirbančia trenere Patricija Skučaite.

Pirmojo pasaulinio karo metais reabilitacijai taikytas pilates metodas šiandien nuo atsiradimo pradžios skaičiuoja daugiau nei šimtmetį. Nors šis metodas Lietuvoje visai neseniai sulaukė didesnio susidomėjimo, pasak trenerės P. Skučaitės, žmonių įsitraukimas – akivaizdus. „Kaune sparčiai daugėja studijų, prie mūsų gretų dažnai prisijungia naujų trenerių, todėl skirtingų trenerių siūlomų treniruočių tik daugėja“, – kalba pilates instruktorė.

Nuo laikino susižavėjimo – iki ilgalaikio judėjimo įpročio

Išaugusį populiarumą atspindi ir didėjantis klientų srautas. Anot trenerės, net jei iš pradžių kauniečius į pilates treniruotes labiau atvedė mada, ilgainiui smalsumas išaugo į nuoširdų susidomėjimą. „Žmonės ėmė įžvelgti realią pilates naudą – ir savijautai, ir kūnui“, – sako P. Skučaitė.

Nuolat sportuojančių žmonių netrūksta, o ir svarbiausias rodiklis – klientų pastovumas: pradėję lankyti treniruotes, žmonės noriai tęsia šią veiklą, nes įvertina teigiamus pokyčius. Nenuostabu, pilates mankšta yra paremta kokybiškais, lėtais ir kontroliuojamais judesiais, kurie stiprina raumenis, gerina laikyseną bei kūno stabilumą. „Būtent dėl naudos žmonės ir išlaiko reguliarų dalyvavimą treniruotėse“, – pastebi pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad pilates lengvai įtraukia įvairaus amžiaus žmones: nuo jaunimo iki senjorų.

„Pilates nėra apie greitį, o apie judesio kontrolę“, – pabrėžia ji. Jos vertinimu, lėtesnis treniruočių tempas vyresnio amžiaus žmonėms leidžia saugiai įsitraukti į fizinį aktyvumą, įsiklausyti į savo kūną ir tiksliau pajusti atliekamus judesius, todėl po treniruotės jie dažniausiai jaučiasi geriau. „Treniruotės skirtos laikysenos gerinimui, nes jų metu aktyviai dirba gilieji raumenys. Šiandien žmonėms svarbu ne tik judėti, bet ir jaustis sveikai savo kūne: stiprinti raumenų tonusą, gerinti kūno stabilumą bei formuoti taisyklingą laikyseną.“, – nurodo trenerė Patricija.

Pilates treniruočių metu aktyviai dirba gilieji raumenys | S. Sadauskaitės nuotr.

Pirmieji iššūkiai ir sąmoningo judėjimo svarba

Į pilates treniruotes ateina skirtingo fizinio pasirengimo žmonės: nuo pradedančiųjų iki ilgą laiką sportuojančių. Kaip teigia P. Skučaitė, pirmieji žingsniai ne visada būna lengvi. Ypač kai treniruotės atliekamos, naudojant reformerį – judančią platformą, sukuriančią tarsi nestabilią atramą, todėl aktyviau dirbant giliesiems raumenims, kūno kontrolė tampa svarbi.

„Atliekant pratimą, neretai klientai pajunta, kad krūvis tenka ne toms raumenų grupėms, kurių darbo buvo tikėtasi. Žmonėms, kurie yra mažiau fiziškai aktyvūs, pradžioje gali pasireikšti diskomfortas, o sportavusieji ar užsiimantys kitomis sporto šakomis pripranta greičiau“, – aiškina pašnekovė. Ji tikina, kad balansui skirti pratimai svarbūs ateičiai, nes jie aktyvina koordinaciją reguliuojančias smegenų struktūras, net jei iš pradžių žmogus nejaučia stabilumo. „Ilgainiui treniruotės padeda lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją, už kurią atsako smegenėlės“, – detalizuoja gydytoja rezidentė patologė pripažindama, kad balanso reguliavimas yra padėjęs ir jai asmeniškai: „Mane pačią ne kartą yra išgelbėjęs mano balansas.”

P. Skučaitė pažymi, kad ūmios sveikatos būklės gali apsunkinti judėjimą, todėl svarbu labai gerai jausti savo kūną. Pašnekovės požiūriu, į pilates, visų pirma, turėtų būti žvelgiama kaip į prevencinę, o ne gydomąją fizinę veiklą. „Labai tikiu prevencija, o pilates man reiškia judėjimą, leidžiantį apsaugoti save nuo traumų. Svarbu suvokti, kad pilates jokiu būdu neatstoja gydymo, ypač kalbant apie ilgalaikius skausmus. Tačiau siekiant stiprinti sveikatą, tai vienas efektyvesnių būdų judėti“, – pabrėžia pašnekovė pridurdama, kad pasitaiko atvejų, kai judesys ne pagerina, o – priešingai – tik pablogina situaciją. „Treniruotėse neretai sutinku su rimtesnėmis sveikatos problemomis susiduriančių žmonų. Nekontroliuojamiar netinkamai atliekami judesiai tikrai neišeina į naudą, todėl svarbu išmokti pažinti savo kūną“, – ragina trenerė.

P. Skučaitės tvirtinimu, būtent judėjimas atskleidžia žmogaus gyvenimo būdą: ilgos valandos sėdint, nuolatinė įtampa bei skubėjimas palieka aiškius pėdsakus kūne. „Treniruočių metu pastebiu laikysenos sutrikimų, kaklo ar nugaros skausmų nuvargintus žmones. Atrodo, kad jie kvėpuoja stresu: kūnas sustingęs ir tik budinasi, o jau – vakaras. Stebint žmogaus judesį, įžvelgiama ne tik fizinė būklė, bet ir emocinė savijauta“, – akcentuoja pašnekovė.

Kai medicininė patirtis keičia požiūrį į judėjimą

Labai svarbu, kad trenerės Patricijos požiūrį į judėjimą formuoja ne tik asmeninė patirtis, bet ir medicinos studijos. Trenerės pozicijoje ji atsidūrė jau šeštame medicinos kurse, kuomet kasdienėje aplinkoje turėjo galimybę nuolat stebėti įvairias su medicina susijusias situacijas iš labai arti. „Dirbant medicinos srityje, pastebima kur kas sudėtingesnių atvejų kaip traumų ar sveikatos būklių, kurių net nenumaniau egzistuojant“, – pasakoja gydytoja rezidentė. Jos įsitikinimu, ypač išsiskiria vyresnio amžiaus žmonių patirtis.

„Stingant fizinės veiklos, senjorų kūnas silpsta, jų judėjimas tampa apsunkintas. Bendraudamas supranti, kad jie dažnai gyvena kitaip nei galėtų, todėl natūraliai imamos matyti sąsajos su per mažu aktyvumu“, – įvertina P. Skučaitė neabejodama, kad medicinos studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir ugdo atjautą, empatiją ir gebėjimą suprasti žmogų. „Pilates treniruotėse laukiu bet kokių žmonių“, – priduria ji.

Pilates trenerė Patricija Skučaitė | S. Sadauskaitės nuotr.

„Nugaros skausmai – dažnas nusiskundimas. Nors treniruotę vedant didesnei grupei žmonių ir sunku skirti individualų dėmesį, stengiuosi prisitaikyti prie skirtingų žmonių poreikių. Pasitaiko, kai tegaliu pasiūlyti alternatyvų pratimą ar pakoreguoti judesį, tačiau net ir tai gali padėti“, – paaiškina P. Skučaitė. Trenerės pastebėjimu, nugara patiria vieną didžiausių krūvių. „Ji nuolat dirba ir beveik visada patiria įtampą, todėl dažniausi nusiskundimai būna susiję su nugaros, kaklo ar pečių juostos skausmais“, – apžvelgia trenerė ir priduria, kad prireikus stengiasi suteikti papildomų rekomendacijų.

Judėjimo stoką P. Skučaitė vertina ir per darbo prizmę. „Ilgos valandos sėdint, retos pertraukos ar pernelyg trumpos pertraukos ilgainiui daro neigiamą įtaką savijautai. Šią problemą trenerė pažįsta ir asmeniškai: ligoninėje ji taip pat dirba sėdimą darbą. „Puikiai suprantu žmones, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio. Tai dažnai neišvengiama, tačiau net keliolika minučių aktyvesnio pasivaikščiojimo ar lengvos mankštos ryte ir vakare gali turėti didelę reikšmę. Bėgant metams, fizinis aktyvumas tampa vis svarbesnis“, – apibendrina pašnekovė.

Ne tik moterims: kaip pilates tampa laiku sau?

Iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad pilates – vos minimalių fizinių pastangų reikalaujanti veikla. Kaip pažymi P. Skučaitė, požiūris pamažu keičiasi, o studijose daugėja ir vyrų. „Džiaugiuosi, kad vis daugiau vyrų supranta, kad giliųjų raumenų stiprinimas yra ne mažiau svarbus nei rūpinimasis išoriniu grožiu. Tai ne tik moterims skirtas metodas: ir vyrai po treniruočių pripažįsta, kad ši veikla sudėtingesnė nei jiems atrodė iš pradžių. Būna, kad moterys į treniruotes atsiveda savo vyrus, draugus, sūnus ar brolius, ir jie patys įsitikina, kad ši veikla skirta visiems“, – komentuoja instruktorė.

Jos manymu, didžioji dalis žmonių treniruotėmis siekia ne intensyvumo, o nori skirti laiko sau – kvėpavimui, atsipalaidavimui. „Pilates – nuostabus būdas praleisti laiką su savimi, prieš prasidedant darbui, ar šiam pasibaigus“, – įžvelgia P. Skučaitė.

Ji šią veiklą vertina kaip prasmingą atsvarą darbui medicinos srityje. „Būdama gydytoja rezidentė patologė, tiesioginio kontakto su pacientais neturiu, dėl to vakare galiu prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo. Tai ir mano pačios laikas sau“, – pripažįsta ji.

Pilates mankšta naudinga tiek moterims, tiek vyrams | S. Sadauskaitės nuotr.

Iš asmeninio atradimo – į trenerės veiklą

Nors P. Skučaitė pilates trenerės vaidmens ėmėsi prieš pusantrų metų, su šiuo kūno stiprinimo ir judesio kontrolės metodu yra pažįstama gerokai anksčiau, kai pilates treniruoklį jai atstojo kilimėlis. Prieš trejus metus į studiją ji įžengė kaip klientė, susidomėjusi Kauno centre organizuotais užsiėmimais. „Vėliau, atsiradus treniruotėms, kurių metu naudojamas pilateso treniruoklis – reformeris, mano susidomėjimas tik sustiprėjo. Šios treniruotės, kurios atliekamos, naudojant reformerį, labai mane įtraukė. O vėliau sulaukiau pasiūlymo tapti trenere“, – pasakoja pašnekovė.

Patricija džiaugiasi, kad ši veikla tapo galimybe įsilieti į pilates bendruomenę. Kaip ji sako, šis užsiėmimas ne tik sudarė idealias sąlygas tobulėti kaip asmenybei, bet ir atvėrė kelią prasmingam darbui, siekiant pagerinti žmonių savijautą. Jei Patricija ir nebūtų tapusi trenere, vis vien ieškotų būdų likti pilates dalimi. „Dar prieš tampant trenere, judėjimas buvo įsiliejęs į mano kasdienį gyvenimo ritmą, o pilates užėmė svarbią poziciją. Tad šį posūkį vertinu kaip natūraliai susiklosčiusią gyvenimo kryptį, kurią rekomenduoju ir kitiems“, – atsisveikindama sakė trenerė gyd. rezidentė P. Skučaitė.

Publikaciją parengė „Gyvenu Kaune“ žurnalistė Urtė Kairytė. Iliustravimui panaudotos Sigutės Sadauskaitės nuotraukos.

Nuo smalsumo iki įpročio: kodėl vis daugiau kauniečių renkasi pilates?

Jums taip pat gali patikti

Panemunės šilo šokėjai vilties nepraranda

Kaip sportinė joga stiprina kūną kasdieniam gyvenimui?

Autistiški žmonės dažniau susiduria su depresija ir nerimu: verta tai laiku atpažinti

Autizmo spektro vystymosi ypatybė – ne nuosprendis, o galimybė. Ką dėl to turime padaryti?