Šiemet Kaunas pirmasis įžiebs Kalėdų eglę, gerokai anksčiau sušvito ir gatvių kalėdinis apšvietimas. Nors yra manančiųjų, kad ištęsta šventė pabosta, ima varginti, verslui tai naudinga.

Dėl prasidėjusios Rotušės aikštės rekonstrukcijos, šiemet pagrindinė miesto eglė puošiama Vienybės aikštėje. Keičiasi ir eglės puošybos koncepcija. Beveik dešimt metų išlaikytą tradiciją kurti miestui originalų, menininkų kurtą Kalėdų puošmeną, šiemet keičia tradicinė eglė.

17 metrų aukščio natūralų, dailiai nuaugusį medį Kaunui padovanojo Šilainiuose gyvenanti kaunietė, o jį puošia miesto viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Adam Decolight“. Miesto savivaldybės pranešime spaudai skelbiama, kad žaliaskarę puoš per 200 skirtingų formų rankomis dekoruotų meduolių.

Keičiasi ir eglutės įžiebimo laikas – šiemet tai nutiks gerokai anksčiau, lapkričio 23-iąją.

– Po kapinių lankymo per Vėlines kauniečiai grįžo į eglutėmis ir girliandomis pasipuošusį miestą, ar ne per anksti pradėjome puošti miestą Kalėdoms? – paklausėme floristo Marijaus Gvildžio.

– Aš pats asmeniškai eglutę namuose su vaikais puošiu šv. Kūčių rytą. Kiekvienas eglutės papuošimas mums reiškia kažkokį simbolį, apie tai kalbamės – kabiname žvaigždę, nes Trys Karaliai pirmiausia pamatė žvaigždę, cinamonas mums simbolizuoja jų dovanas – smilkalus, obuoliai – gausą ant stalo, vaisingumą, angelai neša gerąją žinią… Mane vargina, kai šventė tampa ištęsta, dėl šios priežasties nemėgstu ir advento kalendorių, kai vaikai kasdien apdovanojami dovanomis – nebelieka laukimo, pačios šventės džiaugsmo.

Tačiau verslui naudinga ištęsti šį procesą, todėl nematau nieko blogo, jei lapkričio viduryje kažkas pradės skanauti karštą vyną su cinamonu ir anksčiau pirkti dovanas. Tai tikrai bus žymiai geriau nei tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

– Karo kontekste kyla ir kitokių minčių – gal užuot švaisčius lėšas brangiems papuošimams, koncertams, girliandoms, geriau reikėtų tuos pinigus paaukoti paramai?

– Kalėdos visų pirma yra apie viltį, jų šventimas rodo, kad gyvenimas nesustojo, nepaisant to, kad kariauja Ukraina, kariauja Izraelis. Šiandien aš girdžiu, kad sūnus miegodamas šnopuoja per nosį ir žinau, kad turiu jį nuvesti pas gydytoją otorinolaringologą. Dukrai užaugo plaukai, todėl juos reikia pinti arba nuvesti dukrą pas kirpėją. Ne karas Ukrainoje ar rinkimai Amerikoje man yra svarbiausi, o augantys dukters plaukai. Ir apie tai yra man asmeniškai Kalėdos.

– Šiemet pirmą kartą pagrindinė Kalėdų eglutė bus papuošta Vienybės aikštėje ir tai bus nebe meno kūrinys, o natūrali eglė, kaip vertinate šį pokytį?

– Man labai patiko Jolantos Šmidtienės kuriamos eglutės, visuomet eidavau jas apžiūrėti, rodydavau draugams iš kitų miestų. Tačiau man visuomet liko abejonė, ar tos eglės buvo visų miestiečių eglė, ar labiau miesto menininkų kūrinys, gal miesto reklama, konkursas? Taip, pati idėja buvo puiki, visos eglutės buvo kitokios, įdomios. Daugumą jų galėjai drąsiai statyti prie bet kurio pasaulio muziejaus, dangoraižio – jos būtų atrodžiusios puikiai. Tačiau, vertinant, kad tai buvo pagrindinė miesto eglė, statoma Rotušės aikštėje, man, sakyčiau, trūko orientacijos į visus kauniečius, į istoriją, į senamiesčio, Rotušės aplinką.

– Šiemet žadamos ne tik įvairios veiklos prie Kalėdų eglutės Vienybės aikštėje, bet ir jauki mugė su gardėsiais ir edukacinėmis veiklomis senamiestyje prie arkikatedros bazilikos, tačiau iki šiol kalėdinės mugės ne itin traukdavo miestiečius, kaip manote, ko joms trūksta?

– Daugelį metų traukos objektas Kaune yra eglė, o ne Kalėdų miestelis. Europos miestuose viskas yra priešingai. Žmones kalėdinės mugės vilioja labiau nei eglės.

Asmeniškai aš Kauno Kalėdų miestelyje pasigendu šventinės dvasios: kepinių ir cinamono kvapo, muzikos, aktorių, koncertų, gatvės muzikantų pasirodymų.

– Kaip vertinate kitus papuošimus mieste, ar verta puoštis savarankiškai – savo kavinę, parduotuvėlę?

– Ką bedarytum – dekoruotum, dainuotum, rašytum… – pirmiausia turi būti tam prasmė. Jei yra durys ir kabo spyna – konstruokim ir raktą. Man labai gražu, kad kauniečiai patys puošiasi, rodo išmonę, kūrybiškumą. Man patinka, kad miestas yra gyvas, aktyvus. Pastebiu, kad Kaunas turi daugiau nuosaikumo, originalumo, o Vilniaus labiau blizgus, orientuotas į efektą. Man patinka, kai dekoras yra naudojamas su mintimi, pagalvojant, kur esu, ką veikiu, kokios mano vertybės.

– Kaip vertinate profesionalių dekoro meistrų įtaką miestų puošybai?

– Puikiai vertinu. Manto Petruškevičiaus kūrybos dėka puošyba išėjo iš uždarų erdvių ir „užlipo“ ant Vilniaus fasadų. Jolanta Šmidtienė savo darbais Kaune padarė didelį progresą – visi miestai „pasitempė“, ėmė skirti didesnį dėmesį Kalėdų simbolių puošybai. Buvo laikai, kai vietinis lenkas pas save kiemą buvo gražiau pasipuošęs, nei Lietuvos didieji prekybos centrai. O dabar daug menininkų dirba, atsiranda jaunų talentų, kurie dar drąsesni, bet jie jau eina pramintu taku, tikiu, kas ir pasieks dar daugiau.

– Savo kūryboje naudojate daug natūralių medžiagų – šakų, samanų, kankorėžių, tačiau jomis sunkiau išgauti tą efektą, kurio nori dabartinis žmogus?

– Aš dirbu su gamta, manau, kad tuo mano darbai yra unikalūs ir atpažįstami. Visiems, galvojantiems, kaip pasipuošti prieš Kalėdas, aš visų pirmą linkėčiau atpažįstamumo, originalumo. Dabar labai daug menininkų dirba su nenatūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, Lenkijoje viena menininkė kuria iš maistinės plėvelės, kitas kūrėjas iš Šveicarijos naudoja šiaudelius, mano pasirinkimas – gamtos medžiaga. Kiekvienas, kas jam labiausiai patinka, atsirenka pats.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė.

Interviu su M. Gvildžiu. Kalėdų laukimas tapo lenktynėmis?

Jums taip pat gali patikti

Kauniečiai tapo kultūringesni? – paklausėme Albino Vilčinsko

Šimtukininkų mokytojas perspėja, kad mokykla tampa beraščių kalve

Studentų miestas pradeda senti? – paklausėme mokslininkės Jurgos Bučaitės–Vilkės

Ar į Kauną grįžta tolerancijos netolerancijai laikai?