Išskirtinių ekskursijų po Kauną gidas Laimonas Užomeckis mano, kad beveik 5 mln. eurų miesto biudžetui kainuosiantis apžvalgos ratas nėra vienintelis būdas parodyti miesto panoramas. Jo teigimu, nemažai Kauno šlaitų terasų sunaikinta arba jos pernelyg apžėlusios. Jis pasidalijo mintimis, ko trūksta, kad įspūdingi vaizdai trauktų ir turistus.

Kauno savivaldybė planuoja pirkti apžvalgos ratą už daugiau negu 4,5 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje įrenginiui įsigyti paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. Perkančioji organizacija — savivaldybei pavaldi viešoji įstaiga „Kaunas IN”.

Konkurso sąlygose skelbiama, kad apžvalgos ratą sumontuos ir techninę priežiūrą atliks privati įmonė. Tačiau vieta, kur bus statomas apžvalgos ratas, kol kas nenurodoma. Kauniečiai spėlioja, kad ratas galbūt galėtų būti statomas Vytauto parke, kur dar visai neseniai veikė sovietmetį menantis atrakcionų parkas.

Kaunui apžvalgos ratas nebūtų jokia naujiena, nes toks sovietmečiu jau buvo įrengtas vadinamajame mažajame Ąžuolyne — teritorijoje, kur stūkso Ąžuolyno biblioteka.

Virtualaus istorijų muziejaus „Kauno detalės” įkūrėjo ir gido kauniečio L.Užomeckio žiniomis, pirmasis Kaune praėjusiame amžiuje veikęs apžvalgos ratas lankytojus kėlė maždaug iki 1986 metų, kai buvo uždarytas dėl prasidėjusių bibliotekos statybų. Atvėrus naujos bibliotekos duris netoliese veikę atrakcionai iškelti į Vytauto parką, o apžvalgos ratas buvo išmontuotas ir iškeltas į Elektrėnus.

Kaunietis gidas neabejoja, kad nuo Kauną juosiančių šlaitų atsiveriančios panoramos galėtų labiau džiuginti miesto gyventojus, jei būtų įrengtas ne tik apžvalgos ratas, bet ir padaryti kiti sprendimai.

– Sakote, kad beveik 5 mln. eurų miesto biudžetui atsieisiantis apžvalgos ratas nėra vienintelis būdas parodyti miestiečiams Kauno panoramas? Ką alternatyvaus būtų galima padaryti už šią, o gal ir gerokai mažesnę sumą? – paklausiau L.Užomeckio.

– Apžvalgos rato idėja man patinka, siūlyčiau įrengti jį netoli senosios vietos – mažojo Ąžuolyno teritorijoje ant Parodos kalno. Nuo jo šlaitų atsiveria puikūs vaizdai į Laisvės alėją, kitus jos teritorijos objektus, upes.

Bet man labai gaila, kad mieste esame praradę labai daug apžvalgos aikštelių – jas sutvarkius būtų galima kurti vertę gyventojams ir svečiams. Galvočiau apie apžvalgos aikštelių sutvarkymą tiek tame pačiame mažajame Ąžuolyne, tiek Vytauto parke.

Tačiau vien aikštelių sutvarkymo tikrai nepakaktų, reikėtų galvoti apie koordinuotą ir su specialistais suplanuotą sovietmečiu stipriai suvešėjusį šlaitų augalijos genėjimą, panoramų atvėrimą. Iš esmės Kauno šlaitai tarpukariu atrodė visai kitaip — jie nebuvo taip stipriai apaugę medžiais, todėl buvo gerokai daugiau erdvės žvilgsniui.

Suprantu, kad daugeliui žmonių medžių kirtimas, genėjimas, retinimas yra gana jautri tema, tačiau padarius tai tinkamai galėtume turėti daugiau gražių vaizdų, panašių į panoramas, kurios atsiveria nuo Pelėdų kalno.

Būtent tokiomis erdvėmis pasidžiaugiame, kai su ekskursantais po Kauną keliaujame žiemą, kai galima pasigrožėti Kauno miestu truputį kitaip nei pavasarį, vasarą ar rudenį.

– Tiesa, turime nemažai dar išlikusių gražių Kauno šlaitų terasų, bet nemažai jų jau ir sunaikinta arba pernelyg apžėlusios.

– Išskirčiau neseniai sutvarkytą terasą, nuo kurios atsiveria Kauno geležinkelio stotis, geležinkelio bėgiai, Napoleono kalnas, šiek tiek Šančių. Tačiau ir joje siūlyčiau šiek tiek praretinti augaliją, kad pasimatytų daugiau Žaliojo tilto link Fredos, labiau atsivertų Kauno pramoninis rajonas, kuris yra įtrauktas į UNESCO saugomą paveldo objektų sąrašą.

Gaila, kad pastačius gyvenamųjų namų kompleksą vietoj buvusio „Kauko” restorano – vadinamosios Felikso Vizbaro pilaitės – neišsaugota puiki terasa, nuo kurios vėrėsi labai gražūs vaizdai į miestą.

Nebeliko vaizdingos panoramos ir iš Dailės mokyklos sodo, tarpukario ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir jo žmonos Jadvygos rezidencijos terasos. Lankytojų žvilgsnį stabdo priešais jį visai ant šlaito krašto įrengtas gyvenamasis namas iš betono plokščių, o ir medžiai toje vietoje gerokai per aukšti.

Siūlyčiau pagalvoti ir apie dar vieną vaizdingą šlaitą, nuo kurio lyg ant delno atsiveria Kaunas. Būtent ten buvo nutapytas ne vienas Kauno peizažas ir padaryta pirmoji Kauno panoraminė nuotrauka. Tai — Antano Gustaičio skveras Linksmadvario teritorijoje. Ant šiuo metu itin apžėlusios kalvos galėtų būti įrengta fantastinė Kauno apžvalgos aikštelė, turinti puikų privažiavimą, erdvų parkingą, išlikusius įdomius istorinius objektus.

– Neseniai buvo vykdoma vietos gyventojų apklausa, kokios veiklos galėtų sudominti Pelėdų kalno gyventojus ir lankytojus. Kaip, jūsų vertinimu, galėtume geriau panaudoti šią vietą?

– Pelėdų kalnas neabejotai yra išskirtinė Lietuvai vieta. Būtent čia už valstybės lėšas pastatytas pirmasis muziejus ir mokykla. Teritorija yra aptverta XIX a. vidurio tvora, kuri čia perkelta iš Kauno VII forto.

Visi Kauną juosę cariniai fortai buvo aptverti tokiomis tvoromis, todėl ją išvysti gyvai labai vertinga. Taip pat dėl tokios stipriai uždaros teritorijos ji galėtų tapti puikia vieta koncertams ir kitiems renginiams.

– Dar vienas Kauno skaudulys — Žaliakalnio funikulierius, keliantis lankytojus iki Prisikėlimo bažnyčios. Tai irgi puikus objektas lankytojams?

– Visuomet pasidžiaugiu, kaip puikiai sutvarkytas Aleksoto funikulierius, kuris dirba nuo pat ankstyvo ryto, yra įtrauktas į bendrą miesto transporto sistemą. Didžiulė pagarba miesto įmonei, kuri tvarko ir prižiūri šį funikulierių.

O įmonės „Kauno liftai” valdomas Žaliakalnio funikulierius yra tikra miesto gėda. Linkėčiau Kauno valdžiai kuo greičiau imtis sprendimų ir perimti šį istorinį objektą.

Žaliakalnio funikulierius galėtų būti įtrauktas į visas miesto ekskursijų programas, jis galėtų prisidėti prie didesnio miesto prieinamumo žmonėms su negalia didinimo — tik reikėtų jį tinkamai sutvarkyti ir pritaikyti.

– Tai ar į gera keičiasi Kaunas?

– Šie metai iš tiesų taps permainų metais Kaunui. Visi drauge išvysime, kaip keičiasi miestas, kaip keičiasi upės, kaip keičiasi vaizdai Nemuno ir Neries santakoje.

Manau, kad šiuo metu vykstančios tiltų statybos taps svarbiu pokyčiu, kuris ilgam pakeis bendrą miesto vaizdą. Iš esmės gražiausią ir vertingiausią Kauno vietą — upių santaką — apstatysime tiltais, o Senamiestį — naujais pastatais su aklinomis sienomis.

Aš ne prieš pokyčius, tačiau pokytis pokyčiui nelygus. Norisi gyventi mieste, kuris yra patogus gyventi, sutvarkytas, tačiau kiekvienas pokytis turi būti atsakingas. Linkėčiau dažniau pagalvoti, kokį mes gauname Kauną — gražų, natūralų, istoriškai vertingą — ir kokį po savęs paliksime vaikams.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė, R.Vilkelio nuotr.

Žinomas gidas L. Užomeckis siūlo atverti miesto panoramas

Jums taip pat gali patikti

Ar į Kauną grįžta tolerancijos netolerancijai laikai?

Kam rūpi perbraižomos Kauno ribos? Atsako istorikas M. Balkus

Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų smegenis? Atsako KTU mokslininkė

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“