Iki šiol nėra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų, kaip nuolat naudojant dirbtinį intelektą keičiasi galvos smegenų veikla. Tačiau neseniai pasirodęs ir ypatingai aptarinėtas tyrimas Your brain on ChatGPT rodo, kad mokslininkams tampa vis aktualiau nagrinėti DI poveikį žmogaus smegenims. Apie tai pasikalbėjome su šį tyrimą nagrinėjusia KTU mokslininke Laura Daniusevičiūte-Brazaite.

Šį tyrimą mokslininkė vadina pilotiniu – žvalgomuoju, kuris žymi kalbėjimo apie tai, kas vyksta galvos smegenyse, kaip keičiasi kognityvinės funkcijos ir begalė kitų procesų, pradžią. Ji atkreipia dėmesį, kad nors šio tyrimo mokslinė diskusija su autoriais ir recenzentais nėra visiškai įgyvendinta, dėl ko gali atsirasti patikslinimų, ir tyrimas mokslo žurnale kol kas publikuotas nėra, tai visgi yra pirmasis mokslinis straipsnis, nagrinėjantis generatyvinio DI įtaką galvos smegenų veiklai.

Nors mokslinėje erdvėje tyrimas dėl per mažos imties ir trumpo laiko sulaukė ir kritikos, visgi jis yra vertas rimtesnio aptarimo, nes patvirtino svarbių išvadų, apie kurias anksčiau mokslininkai galėjo tik spėlioti.

– Kaip vyko tyrimas ir ką jis atskleidė? – „Gyvenu Kaune“ paklausė L. Daniusevičiūtės-Brazaitės

– Tyrime dalyvavo 54 asmenys (nuo 18 iki 39 metų), kurie buvo suskirstyti į 3 grupes, jiems buvo duota užduotis: parašyti esė. Pirmajai grupei buvo leista atlikti užduotį, pasitelkiant ChatGPT , antroji grupė tegalėjo naudoti Google paiešką, o trečiajai grupei teko dirbti vien savarankiškai. Įdomu, savarankiškai esė rašiusių asmenų galvos smegenų aktyvumas buvo stipriausias. Tyrimas atskleidė plačiausiai išplitusią jų neuroninę veiklą. Tiksliau, neuroninės veiklos aktyvumas buvo stebimas dėmesio, atminties centruose, taip pat srityse, kurios atsakingos už vidinį mąstymą. Štai, vidinis mąstymas yra kaip analizė, pavyzdžiui, kaip vertinu savo darbą ar kaip sekėsi įvykdyti užduotį. Tad būtent šių asmenų, esė rašiusių savarankiškai, aktyvumas buvo didžiausias.

Vidutinis galvos smegenų aktyvumas pastebėtas tų asmenų, kurie naudojo Google paiešką.

Tačiau tik ChatGPT naudojusių tyrimo dalyvių galvos smegenų aktyvumas buvo žemiausias. Tai reiškia, kad jų neuroninės reakcijos buvo ramesnės, aktyvumas žemesnis, o su dėmesiu, atmintimi ir vidiniu mąstymu susijusių sričių aktyvumas – pats žemiausias, lyginant su kitų grupių rezultatais. Ir tai galima paaiškinti. Jei žmogus naudojasi tik ChatGPT pateiktais tekstais ir jų kritiškai neįvertina: neredaguoja sakinių, nekeičia žodžių, o aklai pasitiki pateiktu turiniu, jis, kaip ir tyrime dalyvavę asmenys, neįtraukia aukštesniųjų mąstymo centrų. Tas pats vyksta ir tuomet, kai užduotį už jį atlieka šeimos nariai, draugai ar pažįstami. Todėl tuo atveju ir kalbame apie žemiausią galvos smegenų neuroninio tinklo aktyvumą: ar tai bebūtų dirbtinė sistema, ar išorinė pagalba.

Įdomu ir tai, kad patys esė rašiusieji buvo įvertinti aukštesniais balais už kūrybiškumą ir nuoseklumą, o esė autoriai gebėjo pristatyti idėją: šiems ji atrodė aiški, aktuali, kai tuo tarpu tik ChatGPT kliovęsi dalyviai negebėjo prisiminti detalių, jautėsi mažiau atsakingi už savo darbą. Tai rodo, kad ChatGPT pakenkė gebėjimui kritiškai mąstyti ir rašyti. Iki šiol turėjome tik abejonę, o šis tyrimas abejonę paverčia nenuginčijamu faktu.

Atkreipiau dėmesį, kad pasirinkta amžiaus grupė iki 39 metų amžiaus, kaip keičiasi smegenų veikla su amžiumi?

Teoriškai, galvos smegenys sensta nuo 25 metų amžiaus, tačiau nuo 40 metų amžiaus pastebimi ypač stiprūs degeneraciniai (senėjimo) pokyčiai galvos smegenyse, o nuo 60 metų amžiaus aptariami pokyčiai yra tik ryškesni. Todėl tyrimo dalyvių pasirinkimas, atsižvelgiant į jų amžių, yra svarbus, siekiant tiksliai įvertinti smegenų veiklos ypatumus, kuriems degeneraciniai procesai darytų mažesnę įtaką.

– Papasakokite, kaip kasdienis DI įrankių naudojimas keičia smegenų neuronų jungtis. Kaip manote, ar pokyčiai yra grįžtami, ar vis dėlto kalbame apie ilgalaikius struktūrinius pokyčius?

– Neuronų jungtys, žinoma, kinta. Žvelgiant fundamentaliai, besiformuojant naujiems įgūdžiams, galvos smegenyse vyksta neuronų genėjimas: galvos smegenys fokusuojasi būtent į tą įgūdį, kuris yra reikalingas „čia ir dabar. Jeigu žmogus dirbtinį intelektą kasdien naudoja tik kaip informacijos tiekėją, pagalbininką priimant sprendimus ir neaktyvina savo mąstymo procesų, galvos smegenų dalys, tinklainė prioretizuoja tik vartotojo poziciją, o ne mąstytojo ar sprendimų priėmėjo.

Kalbant apie ilgalaikius pokyčius, derėtų nepamiršti, kad galvos smegenims yra būdingas neuroplastiškumas, tad jos prisitaiko. Jeigu asmuo bus įsitikinęs, kad atliekami veiksmai yra tinkami, jis, be abejo, juos tęs ir gyvens tik juos atlikdamas.

Tačiau, jei gyvenimo būdą priims kaip neteisingą, keis savo veiklą, taip iš naujo prisitaikys prie savo naujos elgsenos, pakitusio mąstymo, naujų įrankių. Be abejo, gali būti sunkiau tai padaryti, būnant vyresniame amžiuje, pvz. nuo 50 metų, net kai ir neuroplastiškumas išlieka. Norint, sakykime, išsiugdyti kritinį mąstymą, dėl prasidėjusių senatvinių procesų tai pavyks ne taip kokybiškai, kaip tai darant nuo vaikystės ar bent nuo 20 metų amžiaus.

– Ar galime teigti, kad šiuo metu stebime kognityvinės evoliucijos pradžią?

– Taip, vienareikšmiškai.

– Kaip žinia, žmogaus smegenys vystosi iki apytiksliai 26-erių. O DI įrankių, tokių kaip ChatGPT, naudojimas yra aktyviai įtraukiamas į mokyklinio amžiaus vaikų ir studentų kasdienę veiklą. Tik štai, vieniems DI įrankiai primena pagalbinę priemonę, o kitiems jie – savarankiški užduočių vykdytojai. Ar poveikis neuronų tinklams ir kognityvinėms funkcijoms irgi yra skirtingas, kai DI įrankiai naudojami skirtingiems tikslams, smegenims tebesivystant? – Jei DI yra naudojamas besaikiai ir žmogus pats neįsitraukia į mąstymo procesą, taip tapdamas pasyviu dalyviu, tada kritinis, abstraktus mąstymas ir sprendimų priėmimo funkcijos lieka nesuaktyvintos. Kitaip kalbant, jei žmogus nesimoko iš savo klaidų, ChatGPT pateiktų atsakymų neanalizuoja, o tik aklai jais pasitiki, kaktinės skilties vykdomosios funkcijos lieka nesuaktyvintos.

Žmogus privalo daryti klaidų ir mokytis iš jų, nes tik įgijus patirtį, atkeliauja žinios. Tačiau, jei DI tampa asistentu ar konsultantu, kurio dėl ChatGPT pateiktos informacijos yra klausiama, tikslinamasi ir kuri yra lyginama, bendravimas tampa tarsi kaip moksleivio su mokytoju ar studento su darbo vadovu, kolega ar grupioku. Jei DI suteikta informacija yra tik analizuojama, į ją gilinimąsi ir ja domimasi, vykdomosios funkcijos yra aktyvinamos. Taip žmogus išlieka sprendimų priėmėju ir turinio autoriumi: tik jis priima sprendimą dėl darbo turinio. Išties, DI gali būti naudingas, pritrūkus idėjų ar prireikus dėl jų pasitikslinti, tačiau DI jokiu būdu neturi perimti kognityvinių mąstymo procesų.

– Ar panašūs pokyčiai stebimi, ir tuomet, kai smegenys yra visiškai susiformavusios?

– Moksleiviai yra pati jautriausia ChatGPT vartotojų grupė, nes jų smegenys tebėra vystymosi procese. Girdžiu pedagogus kalbant, kad vyresnių klasių moksleiviai betarpiškai pasitiki dirbtiniu intelektu. Tai kelia nerimą, nes jų galvos smegenys tik auga ir bręsta, o kognityviniai procesai formuojasi, tad jiems betarpiškai naudoti dirbtinio intelekto įrankius yra pavojinga. Vaikai brandos laikotarpiu nebeskatinami mąstyti savarankiškai, nes aplinkoje – vien triukšmas ir dirbtinė pagalba, kuria naudojamasi net nepastebint, kad tai silpnina jų mąstymo įgūdžius. Linkėčiau, kad šie pasirinktų aktyvųjį, sunkesnį kelią, kai mąsto ir sprendimus priima pats žmogus, o ne tą kelią, kuriame už juos viską atliktų kiti.

– Ar DI naudojamas lemia tai, kad informacija nenukeliauja į ilgalaikę atmintį, o lieka tik darbinėje – trumpalaikėje – atmintyje, žmogui jos neapdorojus?

– Taip. Gavus įdomią informaciją ir esant susidomėjus, limbinė sistema tampa aktyvi. Jei informacija yra kartojama, pritaikoma ir naudojama, ji pereina į ilgalaikę atminį. Tad jei DI nesiteiraujame, kaip šis gavo vieną ar kitą atsakymą, jų neanalizuojame, netaisome, nelyginame ir nebandome pritaikyti, ilgalaikė atmintis vienareikšmiškai prastėja.

– Tiesa, ne kartą girdėjau aštrių diskusijų svarstant, kokių kognityvinių funkcijų DI įrankiai yra neįgalūs imituoti. Dažnai minima, kad kūrybiškumas peržengia bet kokią DI gebėjimų ribą. O ką svarstytumėte Jūs? Kuo galime paaiškinti tokio gebėjimo nepakeičiamumą?

– Manau, šis gebėjimas pakeičiamas. Kūrybiškumas, vertinamas keliais kriterijais. Pirmasis kriterijus – originalumas. Idėja turi būti mažai tikėtina. Iš tiesų, dažnai ji turėtų būti unikali. Alberto Einšteino specialioji reliatyvumo teorija neabejotinai atitiko šį kriterijų. Joks kitas mokslininkas šios idėjos nepateikė. Antrasis kriterijus – naudingumas. Idėja turi būti vertinga. Trečiasis kriterijus yra netikėtumas. Idėja turi būti netikėta arba bent jau neakivaizdi. Tačiau DI įrankiai tobulėja ir gali atsirasti sprendimų, pakeisiančių žmogų. Žinoma, yra žmonių, kurie – ypatingai kūrybiški, inovatyvūs, kupini įdomių idėjų. Yra pastebima, kad šių žmonių galvos smegenyse yra didesnė seratonino koncentracija. Todėl šie žmonės genetiškai turi tokią neurocheminų galvos smegenų struktūrą. Bet ne visiems žmonėms tas duota. Kūrybiškumui įtaką daro aplinka, kurioje žmogus auga, mokosi. Manau, unikalaus sprendimo pasiekiama, kai yra intensyviai mąstoma apie objektą ar užduotį, kai yra renkama informacija ir stebima aplinka. Taip pat, kai yra skaitomi tekstai ir yra vykdoma jų lyginamoji analizė. Tai galėtų padaryti ir DI. Tik kol kas 2025 metais ChatGPT yra pradinio lygmens, tad sunku pasakyti, kaip tai atrodys vėliau.

– Kokia pagrindinė jūsų idėja ir siūlymas būtų norintiems išlaikyti aukštą savo smegenų veiklos produktyvumą?

– Žmonės privalo daryti klaidas ir iš jų mokytis.

– Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Urtė Kairytė

Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų smegenis? Atsako KTU mokslininkė

Jums taip pat gali patikti

Kam rūpi perbraižomos Kauno ribos? Atsako istorikas M. Balkus

Žinomas gidas L. Užomeckis siūlo atverti miesto panoramas

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“

Kauno tvarkymas – be tvarios vizijos