Prieš keletą metų pakoreguotos Kauno seniūnijų ribos sukėlė kauniečiams nemažai klausimų, kodėl jie staiga tapo kito rajono gyventojais. Ar miesto valdžios politiniai sprendimai atitinka istorikų požiūrį, pakomentavo istorikas dr. Mindaugas Balkus.

Paskutinį kartą Kauno miesto seniūnijų ribos buvo perbraižytos ir atnaujintos 2025 metais, kuomet Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino naują seniūnijų ribų tvarkymą. Kai kurios seniūnijos buvo sujungtos, įsteigta viena nauja.

Šiuo sprendimu buvo siekiama pagerinti šiandienos kauniečių aptarnavimo poreikius, nes esamos ribos nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 20 metų. Tačiau Kauno istorija besidomintiems kauniečiams iškilo klausimų, ar naujas suskirstymas yra istoriškai pagrįstas.

Pasak istoriko dr. Mindaugo Balkaus, Kauno teritorinę raidą geriausiai atspindi įvairūs miesto planai ir žemėlapiai. Daugiau informacijos apie tai jis patarė ieškoti istorinių žemėlapių entuziastų sukurtoje svetainėje maps4u.lt, kurioje pateikiama nemažai išlikusių Kauno miesto planų bei sutiko trumpai pakomentuoti kauniečių keliamus klausimus.

– Besidomintiems Kauno istorija vis labiau įdomu suprasti ir sužinoti, koks buvo Kaunas tarpukariu, kur buvo jo ribos, kaip jis plėtėsi, augo, kuomet tapo Laikinają sostine? – paklausiau dr. M. Balkaus.

Kalbant apie Kauno ribas tarpukariu siūlyčiau tarpusavyje lyginti du miesto planus, vieną, kuriame atsispindi Kauno miesto teritorinės ribos 1919–1931 m. laikotarpiu ir kitą, kuriame nubrėžtos ribos 1931–1940 m. laikotarpiu. Tai geriausiai padėtų nustatyti ir suprasti to meto Kauno miesto teritorinę raidą.

– Gal galite įvardinti rajonus, kurie tarpukariu buvo aiškiai identifikuoti miesto brėžiniuose, ar juose buvo numatyta rajonų plėtra? Kurie miesto rajonai gali būti laikomi senaisiais – tarpukariniais?

– Iki Pirmojo pasaulinio karo Kauno miesto teritorija apėmė Senamiestį, Naujamiestį ir dalį Žaliakalnio (vadinamąjį „Pelėdų kalno“ rajoną iki dabartinės Žemaičių gatvės). 1919 m. prie Kauno buvo prijungti artimieji priemiesčiai: dalis Vilijampolės, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnio (miesto teritorija išaugo nuo 557 iki 1 518 ha). 1931 m. į Kauno miestą buvo įtraukti Aukštieji Šančiai, Aukštoji Panemunė su J. Basanavičiaus šilu, dalis Fredos ir Marvelės bei VII forto rajonas.

1931 m. Kauno miesto plotas išaugo iki 3 982,9 ha (iki tol buvo 1 518 ha).

Įdomu, jog Kaunas XX a. įvairiomis kryptimis plėtėsi netolygiai. Sakykim, nuo Kauno širdies – Nemuno ir Neries santakos arčiausiai esanti Kauno miesto riba yra nutolusi tik apie 1 km. Tad Kauno miesto riba, esanti greta Kybartų gatvės Marvelėje, nesikeitė jau beveik 95 metus, nuo pat 1931 metų.

– Neseniai vienoje diskusijoje šančiškiai iškėlė klausimą apie Žemuosius ir Aukštuosius Šančius skiriančią ribą. Jie net pasiūlė teritorijų atskyrimo tikslu pastatyti riboženklį. Kaip istorikas, kur ir pagal ką brėžtumėte ribas tarp Žemųjų ir Aukštųjų Šančių?

Žemieji Šančiai prie Kauno miesto buvo prijungti 1919 m., o Aukštieji Šančiai – 1931 m. Kaip rodo 1929 m. Kauno miesto planas, atspindintis miesto teritorines ribas 1919–1931 m., riba tarp Kauno miesto teritorijos ir Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus buvo L. Ivinskio gatvė. Žvelgiant į šios vietovės gatvių tinklo struktūrą, L. Ivinskio gatvė, eidama įkalnėje iš rytų į vakarus, labai ryškiai atskiria Žemuosius Šančius nuo Aukštųjų.

– Dar labai įdomu apie Žaliakalnį: yra tarsi du Žaliakalniai – senasis ir naujasis. Pavyzdžiui, S. Raštikio g. (buvusi Starto g.), Uosio g. ir aplink jas esančios teritorijos sovietmečiu labai stipriai plėtėsi, kaip nuosavų gyvenamųjų namų kvartalas, o jo gyventojai save irgi laikė žaliakalniečiais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši teritorija taip pat buvo įtraukta į Žaliakalnio rinkiminę apygardą, tačiau neseniai šios ir kitos aplink esančios gatvės, buvo jau priskirtos Kalniečių rajonui. Kaip vertintumėte tokį pokytį istoriniu požiūriu?

Žaliakalnis yra nevienalytis. Seniausia Žaliakalnio dalis yra „Pelėdų kalno“ apylinkės, toliau jis plėtėsi link „Zanavykų turgaus“ teritorijos. XX a. 3–4 deš. kūrėsi Minties, Gėlių ratų rajonas, vadinamasis „Radijo stoties“ rajonas (Perkūno al., Vaižganto g.).

Tarpukariu dabartinės S. Raštikio gatvės teritorija nepriklausė Kauno miestui. Riba ėjo dabartine A. Kačanausko gatve, o į rytus ir šiaurę nuo jos buvo Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus teritorija. Kaip rodo 1935 m. Kauno miesto planas, netoli dab. S. Raštikio gatvės buvo Kalniečių kaimas (plane pažymėta „Kalnica“). Tad S. Raštikio gatvės teritorija jau nebelaikytina Žaliakalniu. Žaliakalnio šiaurine, šiaurės rytų riba galėtume laikyti Tvirtovės al., Taikos pr. ir Studentų g.

– Kaip manote, kiek svarbu patiems gyventojams Kauno skirstymas mikrorajonais? Pavyzdžiui, ar nemanote, kad reiktų grąžinti į oficialius pavadinimus, tokius kaip Brazilka, Argentinka, juk tai labai patrauklu, ypač braižant turisnius maršrutus? Gal yra dar ir kitų rajonų, apie kuriuos esame pamiršę?

Kauno miesto skirstymas rajonais yra sąlygiškas, rajonų pavadinimai laikui bėgant kinta. Tarpukariu kauniečiai, gyvenę geležinkelio stoties rajone, dažnai savo gyvenamąją vietovę įvardindavo kaip „Karmelitus“ (nuo Gedimino g. pradžioje buvusio karmelitų vienuolyno vietos). Mūsų dienomis jau nebetenka išgirsti šio vietovardžio minėtai vietai nusakyti.

„Argentinkos“, „Brazilkos“ pavadinimų nesiūlau gaivinti, nes jie miestiečių žodyne reiškė skurdžias Žaliakalnio šlaitų vietoves (tarp Jonavos gatvės ir Anykščių g.), kuriose gyveno miesto varguomenė (dalis buvo tokių gyventojų, kurie sugrįžo iš emigracijos Brazilijoje ar Argentinoje taip ir nesugebėję ten įsitvirtinti).

Įdomu paminėti, jog XX a. 9–10 deš. Dainavos rajono rytuose esanti vieta kauniečių šnekamojoje kalboje įgijo pavadinimą „Bermudų trikampis“ (ji apribota Taikos, Pramonės pr. ir Draugystės gatvėmis), tačiau tai tikriausiai irgi su laiku taps tik gidų pasakojimų apie miestą dalimi.

– Prieš keletą metų Kauno miesto savivaldybė turėjo planų prie miesto prijungti tankiai apgyvendintus priemiesčius. Buvo teigiama, kad tai būtų daroma dėl natūralios miesto plėtros, kuomet vis daugiau gyventojų kuriasi priemiesčiuose, nors dirba mieste, naudojasi miesto paslaugomis. Kaip manote, kokių reiktų istorinių tyrimų, kad tokį sujungimą padaryti organišką, o ne formalų?

Naujų teritorijų prijungimas prie Kauno miesto susijęs su sudėtingo interesų mazgo išnarpliojimu. Kauno miesto savivaldybė suinteresuota miesto teritorijoje turėti Pakaunėje esančias urbanizuotas teritorijas, iš kurių papildomai surinktų gausias mokestines pajamas iš gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių.

Tad Pakaunės teritorijas prijungus prie Kauno miesto, tikėtina, kad jų gyventojų mokami mokesčiai padidėtų, kas nebūtinai yra patrauklu Pakaunėje esančių vietovių gyventojams, kurių dauguma suinteresuota mokėti kuo mažesnius mokesčius. Tad besikertančius interesus suderinti yra sunku ir kartais tenka priimti nepopuliarius politinius sprendimus, neatsižvelgiant į gyventojų, o juolabiau – istorikų nuomonę.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė, J. Petronio nuotr.

Kam rūpi perbraižomos Kauno ribos? Atsako istorikas M. Balkus

Jums taip pat gali patikti

Žinomas gidas L. Užomeckis siūlo atverti miesto panoramas

Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų smegenis? Atsako KTU mokslininkė

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“

Kauno tvarkymas – be tvarios vizijos