Kauno apskrityje veikiančioje Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-ojoje rinktinėje yra virš 1500 savanroių, pasirengusių ginti Kauno apylinkes karo ar ekstremalių situacijų atveju. Ar tai pakankama?

Šaulių sąjunga yra valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones.

Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau kaip 14 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.

– Rusijos invazija į Ukrainą paskatino nemažai eilinių piliečių stoti į Lietuvos šaulių sąjungą, kaip vertinate šį procesą, ar galime sakyti, kad esame jau pasirengę? – paklausėme Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado ats. kpt. Vytauto Žymančiaus.

– Mūsų pasirengimą gali įvertinti tik priešas. Akivaizdu, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą stebėjome tam tikrą padidėjusį aktyvumą, kuris ir mums patiems – Lietuvos šaulių sąjungai – kėlė tam tikrų iššūkių. Tačiau situaciją suvaldėme ir šiuo metu prie mūsų organizacijos Kauno apskrityje per ketvirtį prisijungia po 45-50 naujų narių. Taip pat vyksta bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis įtvirtinimas.

Štai neseniai grįžau iš Kėdainių, kur pasirašėm su savivaldybe susitarimą dėl bendradarbiavimo ekstremalių situacijų atvejais. Su kitom savivaldybėm taip pat vyksta darbai, planuojam ir paskaitas visuomenei, karines pratybas, stipriai dirbam su Pilietinio pasipriešinimo departamentu, kuris atsakingas už karo komendantūrų sistemos Lietuvoje sukūrimą. Šauliai taps neatskiriama šios sistemos dalimi.

– Kodėl eiliniams piliečiam reiktų aktyviau įsitraukti į pilietinio pasipriešinimo iniciatyvas?

– Nes visų pirma piliečiai turi suprasti, kad karo ar ekstremalių situacijų atvejais neturėtų tapti našta institucijoms, o galėtų tapti pagalba. Šio suvokime vis dar trūksta. Nors situacija Kaune yra pakankamai gera, esame antroje vietoje pagal žmonių įsitraukimą Lietuvoje po Vilniaus, tačiau žiūrint į ateitį, aktyvių ir apmokytų žmonių mums vis dar trūksta. Turime suprasti, kad bendras pasirengimas priklauso ne tik nuo to, kiek institucijos pasiruošusios, bet ir kiek gebam įtraukti visuomenę, kiek eiliniai jos nariai supranta, kad kiekvienas turi būti pasiruošęs ekstremaliam išgyvenimui.

– Jei teisingai skaičiuojam matematiškai, per šiuos trejus metus prie šaulių sąjungos Kauno apskrityje prisijungė apie 1000 naujų narių?

– Na, gal šiek tiek mažiau, bet tai buvo puikus momentas mums atsinaujinti. Galėjome paklausti savo senųjų narių, gal jie jau pavargo – tokiems nuoširdžiai padėkojame. Dalis vyresnių narių perėjo į neginkluoto pasipriešinimo kryptį, jai turime atskiras veiklas. O visus aktyvius, naujai prisijungusius narius įtraukėme į aktyvius užsiėmimus, kurie vyksta reguliariai kiekvieną mėnesį. Naujų narių prisijungimas leido mūsų sąjungai ir skyriui iš esmės atsinaujinti, kad labai džiugina.

– Kaip Kaune veiks komendantūrų sistema, kurios dalimi tampa šauliai?

– Į šį klausimą nesu įpareigotas atsakyti, daugiau informacijos bus pateikta oficialiame Kauno karo muziejuje kovo 14 d. vyksiančiame renginyje, tačiau jau dabar aišku, kad vien šaulių sąjungos paruoštų pajėgumų komendantūrų funkcijoms atlikti ekstremalių situacijų atvejais nepakaks.

– Kaip eiliniams piliečiams reiktų pasirengti karui ar kitoms ekstremalioms situacijoms?

– Pradžiai siūlyčiau pasieiškoti oficialios informacijos, kuri pateikta interneto svetainėje 72.lt, taip pat Pilietinio pasipriešinimo departamento, šaulių sąjungos, Krašto apsaugos ministerijos sistemos interneto puslapiuose. Labai svarbu eiliniams piliečiams nesusikurti lūkesčio, kad jais pasirūpins institucijos. Jų darbas bus pasirūpinti silpniausiais, tiekti vandenį, elektrą. O savimi turime jau dabar mokytis pasirūpinti patys, kaip ir galbūt išmokti pasirūpinti kitais – kaimynais, šalia gyvenančiais neįgaliais asmenimis ir pan.

– Nuo ko siūlytumėte tokį pasiruošimą pradėti?

– Kaip minėjau, galima pradėti nuo informacijos paieškos. Tada šeštadieniais šaulių sąjunga organizuoja paskaitas visuomenei – galima į jas užsiregistruoti per Pilietinio pasipriešinimo departamento puslapį. Planuojam rajonuose susitikimus su seniūnais, seniūnaičiais, bendruomenių lyderiais, kuriuose pasakosime apie jų galimą vaidmenį informuojant savo narius. Būtina savo šeimoje aptarti įvairius planus, kas būtų jei reiktų bėgti, slėptis.

Rekomenduojam kiekvienam šeimos nariui turėti išlikimo krepšį, būtų neprošal jį susiruošti, išbandyti, turėti planą, kur susitiksite, jei neveiks mobilus telefonas, o šeimos nariai tuo metu bus skirtingose miesto vietose. Pravartu šiomis temomis pabendrauti ir su kaimynais, išsiaiškinti, ar yra šalia gyvenančių žmonių, kuriems reiktų specialios pagalbos, ar gyvena netoliese medikas, pareigūnas – tai žinoti ekstremalios situacijos metu gali būti labai pravartu ir naudinga.

– Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, dalyvavimas joje yra laisvanoriškas ir neapmokamas, kiek reiktų planuoti skirti savo laiko ir lėšų šiai veiklai?

– Kaip jau minėjau, kartą per mėnesį, savaitgaliais, savo aktyvius narius kviečiame į pratybas. Vadai, instruktoriais turi veiklų ir eilinėmis dienomis, vakarais. Paskaičiuoju, kad yra narių, kurie šiai veiklai skiria 100, o kartais ir 200 dienų per metus. Tai tikrai daug. Vilniuje žmonių pajėgumai yra didesni, mažesniuose miestuose ir miesteliuose žmonės gali šiai veiklai skirti mažesnius laiko ir finansinius resursus.

– Tačiau dar reikia įsigyti aprangą, kitą amuniciją, ginklą?

– Sakyčiau, pirma investicija į veiklą gali siekti 200-300 eurų – čia kad galėtum dalyvauti pratybose, įsigytum kelias poras drėgmei ir šalčiui atsparių batų ir pan. Pirmam pusmečiui reiktų nusimatyti apie 500 eurų investiciją į šią veiklą. Mūsų vertinimu, jei žmogus yra pasirengęs skirti savo resursus, tai rodo jo rimtą nusiteikimą ir norą įsitraukti.

Žinoma, Šaulių sąjunga gauna tam tikrą finansavimą iš biudžeto, todėl stengiamės savo narius aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, reikalingomis gynybai – šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, naktinio matymo prietaisais, kurie skiriami komandai. Turime ir valstybinių ginklų, tačiau neretai šaulys nori turėti asmeninį ginklą. Tai kainuoja papildomai, suma gali siekti iki 1500 eur, o snaiperinis šautuvas kainuos ir daugiau.

– Tačiau didėja ir valstybės finansavimas, dėmesys?

Taip, valstybės finansavimas Šaulių sąjungai padidėjo, bet padidėjo ir mums keliami tikslai, padaugėjo veiklų, todėl viskam reikia papildomų lėšų. Sakyčiau, šaulių poreikį šaudymo apmokymų šiai dienai galime tenkinti iki 70 proc. Galbūt situaciją galėtų keisti privatūs rėmėjai. Džiugina, kad būtent jų dėka Šaulių sąjunga yra aprūpinama dronais – turime galimybę mokytis jais naudotis – tai neatskiriama šiuolaikinės gynybos dalis.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė, Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

V. Žymančius: „Šauliai pasirengę ginti Kauną“

Jums taip pat gali patikti

Kam rūpi perbraižomos Kauno ribos? Atsako istorikas M. Balkus

Žinomas gidas L. Užomeckis siūlo atverti miesto panoramas

Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų smegenis? Atsako KTU mokslininkė

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“