Šiemet minime žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų. Ta proga ypatingas visuomenės dėmesys krypsta į Kauną, kur saugomas didžiausias Čiurlionio kūrybinis palikimas.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune Lietuvai svarbus ne tik dėl to, kad čia sauguma ir eksponuojama Čiurlionio kūryba, bet ir dėl tam tikro tęstinumo bei svorio, kurį šis muziejus turi Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Nors Kaunas valstybės aukštosios kultūros lauke dažnai nepagrįstai nustumiamas į antrąjį planą, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus turi pakankamai svertų Kauną grąžinti į šalies kultūros dėmesio centrą.

Nuo rudens M. K. Čiurlionio muziejui pradeda vadovauti neseniai Kultūros ministerijos surengtą direktorės konkursą laimėjusi Virginija Vitkienė. Ji savo poste pakeis ilgametę muziejaus darbuotoją ir dabartinę vadovę Dainą Kamarauskienę.

– Su kokia vizija ateinate vadovauti muziejui? – paklausėme buvusios projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorės pavaduotojos V. Vitkienės

– Į muziejaus direktorės vietą kandidatavau su penkerių metų programa, kurioje išdėsčiau visų 10-ies nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejus padalinių veiklos koncepciją. Manau, mano programa yra grįsta realybe, nes su muziejumi labai glaudžiai dirbau daugelį metų – tiek kuruodamam Kauno Bienalės veiklas, tiek vėliau tapusi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadove. Tad puikiai įsivaizduoju visą tą didžiulę struktūrą, kurios laukia visų pirma nemaži infrastruktūriniai pokyčiai – pradedant M. Žilinsko galerijos pastato renovacija, baigiant, kad ir nedideliu, bet itin svarbiu Paveikslų galerijos pritaikymu žmonėms su judėjimo negalia. Kita svarbi mano pasiūlytos koncepcijos dalis – muziejaus turinys, praturtintas tiek vietinėm, tiek tarptautinėm partnerystėm, kas yra mano stiprioji turimos patirties pusė.

– Kaip manote, ar Kaunas pakankamai išnaudoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus potencialą?

– Manau, kad tikrai nepakankamai. Jau vien dėl pastatų, kuriuos turi, bet kurių nenaudoja ar jie yra per mažos ekspozicinės kokybės. Didžioji manęs laukiančio darbo dalis neabejotinai bus M. Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcija bei užpildymas turiniu. Labai tikiuosi, kad per ateinančių penkerių metų kadenciją man pavyks sėkmingai tęsti bei užbaigti procesus, kurių metu bus įrengtos tinkamos erdvės su nuolatinėmis ekspozicijomis bei laikinųjų parodų salėmis, parengta ilgametė dailės kūrinių eksponavimo koncepcija.

– Ar tai reiškia, kad dėl 2019 m. uždarytos M. Žilinsko dailės galerijos jau praradome galimybę Kaune surengti daugiau aukšto, tarptautinio lygio parodų?

– Šiuo metu tik centrinis M. K. Čiurlionio muziejaus pastatas turi tinkamas vėdinimo ir klimato kontrolės sąlygas, kuriose gali būti eksponuojamas kolekcinis, specialiai nuo pažeidimų saugomas menas. Žinoma, yra šiuolaikinių menininkų, kurie sutinka skolinti savo meno kūrinius ir erdvėms, kuriose nėra tinkamų sąlygų, tačiau apie aukštesnės meninės vertės ir kokybės kūrinių eksponavimą kitose turimose erdvėse kol kas negalime net svajoti.

– Esate puiki parodų kuratorė, meno istorikė ir kritikė, ar negąsdina administracinis darbas, kuris, tapus muziejaus direktore, užims didžiąją laiko dalį?

– Eidama kandidatuoti į šią poziciją įsivertinau šį aspektą. Prisipažinsiu, jau dirbant „KEKS2022“ projekte man patiko galimybė suvaldyti visą didelę sistemą, kuomet tarsi laikai visą didelę projekto struktūrą savo galvoje. Būtent tuomet atradau talentą mąstyti struktūriškai ir strategiškai, kas leidžia matyti bendrą vaizdą, kai smulkios detalės nebe taip gąsdina, nes matai visus suplaukiančius poreikius, o jų ribose gali daryti sprendimus.

– Dabartinė muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė planuoja ir toliau likti dirbti muziejuje, ar nebus sunku „sutilpti“ po vienu stogu dviems stiprioms lyderėms?

– Ir ankstesnėse vietose man gyvenimas buvo labai dosnus, nes aš visą laiką dirbau su labai kūrybiškais lyderystės žmonėmis, su kuriais visą laiką puikiai sutariau. Neabejoju, kad ir šis kartas bus toks. Dainos žinios ir patirtis yra neįkainuojamos tiek muziejaus stabilumui, tiek tęstinumui.

– Ar galime tikėtis, kad Kaune jau netrukus bus surengta išskirtinių parodų?

– M. K. Čiurlionio muziejaus parodos ir dabar yra vertos dėmesio ir lankymo. Ta proga noriu pakviesti ir priminti apie Čiurlionio jubiliejinio 150-ojo jubiliejaus proga atvertą tarptautinę parodą, kurioje eksponuojami kūriniai iš garsiausių Europos muziejų: Tate galerijos, Britų muziejaus, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, ir kitų. Žinoma, svajojame ir apie ateities tiek vietos, tiek tarptautinių partnerysčių parodas ir ta svajonė yra gana reali. Mūsų muziejaus lankytojai, tik kauniečiai, tiek miesto svečiai, iš tikrųjų gana gerai lanko muziejų, perka bilietus. Šioje vietoje norėčiau atkreipti dėmesį, kad pajamos iš bilietų pardavimo muziejui yra itin svarbios, nes tai sudaro galimybę organizuoti aukšto lygio parodas, kviestis žymiausius menininkus. Viltingai nuteikia Williamo Kentridge ekspozicijos lankymas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu, kuomet muziejuje apsilankė 100 tūkst. lankytojų ar Marinos Abramovič paroda Paveikslų galerijoje, kurią vietoje įprastų 3-4 tūkst. žiūrovų aplankė arti 30 tūkst. lankytojų.

– Galima sakyti, kad per „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą jūs, drauge su komanda Kaune užauginote naują ir gausią muziejų lankytojų auditoriją?

– Po Europos kultūros sostinės supratau, koks Kaunas yra didelis, turtingas, kiek daug turi potencialo, o kultūros srityje jis yra ir be galo sėkmingas dėl istorinės Kauno situacijos, kuomet tapus sostine mieste buvo pastatyta daugybė kultūrai skirtų pastatų, kurie nepraranda savo aktualumo ir šiandien.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Brigita Sabaliauskaitė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus nuotr.

Interviu su V. Vitkiene: „Kaunas – potencialo miestas“

Jums taip pat gali patikti

Kam rūpi perbraižomos Kauno ribos? Atsako istorikas M. Balkus

Žinomas gidas L. Užomeckis siūlo atverti miesto panoramas

Kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų smegenis? Atsako KTU mokslininkė

Interviu su R. Vyžintaite – Lajiene: „Kaunas tampa beveidžiu“